Palpitacijos: kas tai yra, kokie simptomai ir kokias patologijas jie gali rodyti
Širdies plakimas pasireiškia įvairiomis sąlygomis: kai normalus ir reguliarus širdies plakimas padažnėja iki to momento, kai jaučiamas pagreitėjęs ir labai greitas krūtinės, gerklės ar kaklo plakimas, kai dėl širdies plakimo netolygumo, palyginti su normaliu ritmu, atsiranda pojūčių, pvz. kai jaučiamas trenksmas, pauzės, staigūs ir trumpi širdies pagreitėjimai arba nuolatinis nereguliarus širdies plakimas
Kokie yra širdies plakimo simptomai?
Dažnas širdies plakimas gali išgąsdinti nukentėjusiuosius, tačiau dažnai jie tiesiog atsiranda dėl streso ir žalingų įpročių, todėl nėra ypač pavojingi.
Tačiau kartais jie yra širdies ligos ar kito kūno sutrikimo požymis.
Dėl šios priežasties, kai širdies plakimas dažnas arba kai jie susiję su kitais simptomais, tokiais kaip krūtinės skausmas, galvos svaigimas, alpimas, patartina kreiptis į kardiologą.
Atsiradus gerybiniams simptomams, dažnai vieninteliai patarimai keisti gyvenimo būdą ir kardiologo patikinimai išsprendžia problemą.
Tačiau kitais atvejais kardiologas, pradėdamas nuo simptomų, tokių kaip širdies plakimas ir širdies plakimas, nustato kitas pagrindines patologijas (širdies, hormonines ar kitokias) jiems atsiradus, taip numatydamas svarbias komplikacijas jūsų sveikatai.
Tiksli simptomų analizė yra svarbi diagnozei nustatyti.
Tarp svarbiausių savybių:
- trukmė (sekundės, minutės, valandos),
- pradžios ir išnykimo tipas (staigus arba laipsniškas),
- situacijos, kai simptomai pasireiškia dažniau (įtempus, po pastangų, ramybės būsenoje ir kt.),
- pojūtis, apie kurį pranešė pacientas ("nardymas", "plazdėjimas", "gerklės gumulas", "smūgis į krūtinę", "trūksta ritmas", staigus pagreitis, "būgno sukimas"),
- simptomai, susiję su širdies plakimu (krūtinės skausmas, prakaitavimas, sinkopė ir kt.).
Norint teisingai klasifikuoti širdies plakimą, be ligos istorijos ir klinikinio vizito, pirmiausia atliekami šie tyrimai:
- elektrokardiograma (ypač naudinga, jei ji atliekama esant simptomams),
- širdies Holteris,
- echokardiograma,
- kai kurie kraujo cheminiai ir hormonų tyrimai.
Kitais atvejais diagnozei nustatyti reikalingi papildomi tyrimai, pvz., testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, 12 laidų Holteris, išorinis arba implantuojamas (poodinis) kilpos registratorius.
Galiausiai, kai kuriais atvejais reikia atlikti endokavitarinį elektrofiziologinį tyrimą, kad būtų galima tiksliai diagnozuoti.
Šis minimaliai invazinis tyrimas susideda iš kai kurių vamzdelių įvedimo per šlaunikaulio veną (dešinę arba kairę kirkšnį), jei reikia, per poraktinę veną (po raktikauliu) arba junginį kaklas).
Įvedus juos į kraujagysles, kateteriai, vadovaujami rentgeno spindulių, stumiami į širdį ir išdėstomi tam tikrose konkrečiose širdies vietose.
Šiais kateteriais galima fiksuoti iš įvairių širdies sričių ateinančius elektrinius signalus, stimuliuoti širdį dirbtiniais elektros impulsais ir sukelti/atgaminti aritmijas, atsakingas už paciento jaučiamus sutrikimus.
RADIJAS GELBĖJAMS PASAULYJE? TAI RADIJOEMAI: APLANKYKITE JOS STEBĖLĘ AVARINĖJE EXPO
Pabaigoje, remiantis tyrimo rezultatais, gali atsirasti keletas sąlygų:
- elektrofiziologinis tyrimas nerodo aritmijos, todėl gali būti, kad simptomai atsiranda ne dėl širdies elektros sistemos sutrikimų;
- aritmija gali būti pašalinta radijo dažnio transkateterio abliacija, kuri atliekama to paties seanso metu;
- Jūsų aritmijos negalima pašalinti ir abliacija, tokiu atveju bus paskirta vaistų terapija.
Neretai nustatoma, kad ritmo ar širdies ritmo sutrikimų nėra, nepaisant praneštų palpitacijų.
Paprastai jie patiria stresą arba kenčia nuo nerimo sutrikimų, kurie net ir normalų širdies plakimą jaučia sąmoningai ir erzinančiai.
Lygiai taip pat dažnai nustatoma sinusinė tachikardija, kartais antrinė dėl kitų būklių, kartais nesusijusi su niekuo kitu (netinkama sinusinė tachikardija).
Daugeliu atvejų širdies plakimas yra aritmijos, susijusios ar ne su struktūrine širdies liga, simptomas.
Kokios dažniausios širdies plakimo priežastys?
Čia pateikiamos dažniausios širdies plakimo ir nenormalaus širdies plakimo priežastys:
- Stresas. Daugeliu atvejų normalus, bet pernelyg greitas širdies ritmas (sinusinė tachikardija) atsiranda reaguojant į emocinį stimulą, pavyzdžiui, darbo stresą, nerimą ar dar blogiau, panikos priepuolį.
- Fizinės pastangos. Mankštinantis, ypač sėdintiems žmonėms, gali atsirasti širdies plakimas, jei širdies susitraukimų dažnis padažnėja iki didelio fizinio krūvio (pvz., lipant laiptais ar kasant sniegą).
- Per daug kofeino. Per didelis stimuliatorių, tokių kaip kofeinas ir teinas, kurių yra kavoje, arbatoje ar gaiviuosiuose gėrimuose ir energetiniuose gėrimuose, vartojimas gali pagreitinti širdies susitraukimų dažnį ir sukelti širdies plakimą.
- Stimuliatoriai. Nikotinas iš cigarečių ir stimuliatoriai, esantys alkoholyje, dietinėse tabletėse ir narkotikuose (pvz., kokainas ar amfetaminas) sukelia padažnėjusį širdies susitraukimų dažnį ir (arba) širdies ritmo sutrikimus ir gali sukelti širdies plakimą.
- Hormoniniai pokyčiai. Hormoniniai svyravimai, susiję su menopauze, menstruacijomis ir nėštumu, gali sukelti širdies susitraukimų dažnio padidėjimą ir širdies plakimą.
- Vaistai. Dažnai vaistai nuo kosulio ir peršalimo bei astmos inhaliatoriai turi stimuliuojančių ingredientų, tokių kaip pseudoefedrinas ir beta agonistai, kurie gali sukelti širdies susitraukimų dažnio padažnėjimą arba aritmijas ir širdies plakimą.
- Hipertiroidizmas. Palpitacija taip pat gali atsirasti dėl sveikatos problemų. Pavyzdžiui, greitas širdies susitraukimų dažnis gali būti įspėjamasis hipertiroidizmo (skydliaukės per didelio aktyvumo) požymis.
- Aritmijos. Esant aritmijai (širdies plakimo pakitimams ar nereguliariam širdies ritmui) širdis retkarčiais praleidžia plakimą (ekstrasistolija) arba plaka kitokiu nei fiziologiniu ritmu (tachiaritmija, dažniausiai yra prieširdžių virpėjimas ir paroksizminė supraventrikulinė tachikardija arba tachikardija). normalus ritmas, bet greitesnis nei įprastai, jei nėra kitų sutrikimų (netinkama sinusinė tachikardija).
- Širdies problemos. Palpitacijos dažnai rodo rimtesnes širdies problemas, tokias kaip stazinis širdies nepakankamumas, širdies vožtuvų ar raumenų disfunkcija, vainikinių arterijų liga.
Skaitykite taip pat
Pakitęs širdies ritmas: palpitacijos
Širdis: kas yra širdies priepuolis ir kaip mes galime įsikišti?
Ar turite širdies plakimą? Štai kas jie yra ir ką jie nurodo
Palpitacijos: kas juos sukelia ir ką daryti
Širdies sustojimas: kas tai yra, kokie yra simptomai ir kaip įsikišti
Elektrokardiograma (EKG): kam ji skirta ir kada jos reikia
Kokia yra WPW (Wolff-Parkinson-White) sindromo rizika?
Širdies nepakankamumas: simptomai ir galimas gydymas
Kas yra širdies nepakankamumas ir kaip jį atpažinti?
Širdies uždegimai: miokarditas, infekcinis endokarditas ir perikarditas
Greitas atradimas ir gydymas - insulto priežastis gali užkirsti kelią daugiau: naujos gairės
Prieširdžių virpėjimas: simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Wolff-Parkinson-White sindromas: kas tai yra ir kaip jį gydyti
Ar turite staigios tachikardijos epizodų? Galite sirgti Wolff-Parkinson-White sindromu (WPW)
Kas yra Takotsubo kardiomiopatija (sudaužytos širdies sindromas)?
Širdies liga: kas yra kardiomiopatija?
Širdies uždegimai: miokarditas, infekcinis endokarditas ir perikarditas
Širdies ūžesiai: kas tai yra ir kada susirūpinti
Sulaužytos širdies sindromas didėja: žinome Takotsubo kardiomiopatiją
Širdies priepuolis, šiek tiek informacijos piliečiams: kuo skiriasi širdies sustojimas?
Širdies priepuoliai, numatymas ir prevencija tinklainės kraujagyslių ir dirbtinio intelekto dėka
Visa dinaminė elektrokardiograma pagal Holterį: kas tai?
Išsami širdies analizė: širdies magnetinio rezonanso tomografija (CARDIO – MRT)