Kada naudoti defibriliatorių? Atraskime šokiruojančius ritmus
Širdies priepuolis yra ekstremali situacija, kuriai reikia pasiruošimo ir laiko. Kertinis intervencijos akmuo yra šokiruojamų ritmų koncepcija
Skilvelių virpėjimas ir bepulsinė skilvelinė tachikardija yra šokiruojami ritmai
Kada gali Defibriliatorius būti naudojamas? Pasigilinkime į tai kartu.
KOKYBĖ AED? APLANKYKITE ZOLL BODYNĄ AVARINĖJE EXPO
Sinusinis ritmas
Ramybės metu širdis plaka įprastu ritmu nuo 60 iki 100 dūžių per minutę: tai yra sinusinis ritmas.
Kai pasikeičia normalus širdies ritmas, tai vadinama aritmija.
Daugeliu atvejų aritmija nekelia rimto pavojaus, tačiau kai kurios piktybinės aritmijos gali taip stipriai pakeisti kraujotaką, kad sukelia širdies sustojimą.
Širdies sustojimas yra dramatiškas ir staigus įvykis, dėl kurio šiandien kasmet Italijoje miršta 60,000 XNUMX žmonių.
Jo sunkumas ir smūgio greitis nepalieka vietos niekam netoliese esantiems asmenims įsikišti.
Dėl šios priežasties širdies sustojimas dar vadinamas staigiu širdies sustojimu arba staigiąja širdies mirtimi, būtent todėl, kad jis įvyksta be įspėjimo ir netikėtai.
Bet kas atsitiks su širdies sustojimu? Širdis pradeda plakti pavojingai dideliu greičiu iki vibracijos ir nustoja pumpuoti kraują į kūną ir smegenis.
Dėl to greitai prarandama sąmonė ir prarandamas kvėpavimas: tai yra du simptomai, susiję su širdies sustojimu.
Jei per kelias minutes nebus imtasi veiksmų naudojant širdies ir plaučių gaivinimą ir pusiau automatinį išorinį defibriliatorių, nukentėjęs asmuo mirs.
Tačiau AED naudojimas ne visada nurodomas, nes ne visi širdies ritmai, susiję su širdies sustojimu, yra šokiruojami
Šokiruojantiems ritmams būdingi ritmo pokyčiai, dėl kurių širdies siurbimo veikla nevyksta.
Tokiais atvejais vienintelis veiksmingas gydymas yra elektrinė defibriliacija.
Defibriliuojami širdies ritmai yra skilvelių virpėjimas ir skilvelių tachikardija.
Skilvelių virpėjimas (VF) – tai aritmija, kuriai būdingi greiti, neveiksmingi ir nereguliarūs skilvelių susitraukimai.
Be tinkamo susitraukimo, galinčio pumpuoti kraują į kraujotaką, kyla rimto širdies išstumiamo kiekio sutrikimo pavojus.
Štai kodėl skilvelių virpėjimas laikomas viena iš pagrindinių širdies sustojimo priežasčių.
Ši aritmija gali būti mirtina, jei per kelias minutes nebus imtasi veiksmų naudojant defibriliatorių: defibriliatorius dviem pagalvėlėmis ant krūtinės duoda elektros šoką, kuriuo bandoma atkurti normalų širdies plakimą.
Skilvelinė tachikardija (VT) yra aritmija, kuriai būdingas didelis širdies susitraukimų dažnis (daugiau nei 100 dūžių per minutę).
Aritmija gali trukti tik kelis dūžius, tačiau jei ji trunka ilgiau, tai yra tikra medicininė pagalba, nes širdis negali tinkamai pumpuoti kraujo.
Skilvelių virpėjimas ir skilvelinė tachikardija yra dažniausi pradiniai ritmai nestacionarinio širdies sustojimo atveju (70–90%), o vienintelis veiksmingas jų gydymas yra defibriliacija.
Iš tiesų, atliekant širdies ir plaučių gaivinimą, į smegenų ląsteles pavyksta tiekti deguonį ir pailginti defibriliuojamų ritmų trukmę.
Tačiau jis negali paversti defibriliuojamo ritmo tinkamu ritmu: tik rankinis arba pusiau automatinis defibriliatorius gali naudoti elektros smūgius normaliam ritmui atkurti.
Todėl prognozė šokiruojamo ritmo atveju yra daug palankesnė nei nešokiruojamų ritmų.
Tačiau reikia imtis veiksmų kuo greičiau, nes laikui bėgant išgelbėjimo tikimybė mažėja (7-10% kas minutę), o šokiruojantis ritmas greitai išsigimsta į nešokiruojamą ritmą.
Asistolija ir be impulsų elektrinis aktyvumas yra nešokiruojami ritmai
Nešokiruojami ritmai yra asistolinis ir impulsinis elektrinis aktyvumas.
Šias dvi aritmijas dažniausiai sukelia ūmios itin sunkios situacijos ir jas sunku gydyti.
Skilvelių asistolija reiškia visišką skilvelių elektrinio aktyvumo nebuvimą, atitinkantį skilvelių susitraukimo nebuvimą.
Smegenys nėra aprūpinamos krauju ir, jei gaivinimo manevrai neturi jokio poveikio, tai baigiasi mirtimi.
Beimpulsinis elektrinis aktyvumas (PEA) – tai širdies sustojimo situacija, kai širdyje yra elektrinis aktyvumas (matomas EKG elektrokardiogramoje), bet nėra apčiuopiamo pulso.
Esant šiai aritmijai, gali atsirasti tam tikrų mechaninių širdies susitraukimų, tačiau jie yra per silpni, kad būtų veiksmingas širdies tūris.
Abiem atvejais širdies ritmo analizė (kurią su pusiau automatiniu defibriliatoriumi užtikrina pats prietaisas) parodys, kad šokas nepatartina ir kad reikia nedelsiant pradėti širdies ir plaučių gaivinimą.
Skaityti taip pat:
Pirmoji pagalba perdozavus: greitosios pagalbos iškvietimas, ką daryti laukiant gelbėtojų?
„D“ mirusiems, „C“ - kardioversijai! - Defibriliacija ir virpėjimas vaikams
Širdies uždegimai: kokios yra perikardito priežastys?
Ar turite staigios tachikardijos epizodų? Galite sirgti Wolff-Parkinson-White sindromu (WPW)
Žinodami, kad trombozė gali įsikišti į kraujo krešulį
Paciento procedūros: kas yra išorinė elektrinė kardioversija?
EMS darbuotojų skaičiaus didinimas, pasauliečių mokymas naudotis AED
Skirtumas tarp spontaninės, elektrinės ir farmakologinės kardioversijos
Kas yra Kardioverteris? Implantuojamo defibriliatoriaus apžvalga
Defibriliatoriai: kokia yra teisinga AED trinkelių padėtis?