Vaikų epilepsija: psichologinė pagalba
Psichologinė pagalba epilepsijos atvejais papildo gydymą vaistais ir padeda sumažinti baimes bei apsaugoti vaiką nuo socialinės izoliacijos ir emocijų bei elgesio sutrikimų.
Epilepsija yra neurologinė liga, kuri pasireiškia labai įvairiomis formomis, todėl teisingiau kalbėti apie epilepsiją.
Jiems būdingos staigios, kartais labai trumpos krizės ir intensyvus bei staigus neuronų grupių, mūsų smegenų ląstelių, aktyvavimas.
Juos lydi tipiški elektroencefalogramos (EEG) pokyčiai ir jie išreiškiami nevalingais, daliniais arba apibendrintais motoriniais pasireiškimais.
Ši įvairovė reiškia labai skirtingas prognozes ir gyvenimo kokybę, kuri svyruoja nuo reikšmingo sutrikimo nukentėjusiam vaikui ir pačiai šeimai iki beveik visiško apribojimų nebuvimo.
VAIKŲ SVEIKATA: SUŽINOKITE DAUGIAU APIE MEDICIKĄ APSILANKYKITE AVARIŲJŲ PARODŲ STEBĖLĖJE
Epilepsija yra viena iš labiausiai paplitusių neurologinių ligų
Pramoninėse šalyse ja serga maždaug 1 žmogus iš 100: todėl apskaičiuota, kad Europoje apie 6 milijonai žmonių serga aktyvia epilepsija (ty su nuolatiniais priepuoliais ir vis dar gydoma), o Italijoje šia liga serga apie 500,000 XNUMX žmonių.
Didžiausias sergamumo pikas yra vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.
Tačiau jo dažnis greičiausiai bus nepakankamai įvertintas, nes dėl psichologinių ir socialinių priežasčių jis dažnai slepiamas.
Puikus amerikiečių epileptologas Lennoxas sakė, kad epilepsija sergantis asmuo kenčia labiau nei dėl ligos nei jis, dėl viso to, ką ji apima, visų pirma psichologiniu ir socialiniu lygmeniu.
Todėl nuolatinė psichologinė kontrolė yra nepakeičiama intervencija visose vaikų epilepsijos fazėse.
Pirmoji gydymo priemonė yra farmakologinė, todėl pagrįsta vaistų nuo epilepsijos vartojimu.
Tai labai ilgi gydymo būdai, jie gali trukti keletą metų, kartais būdingi kelių vaistų derinys, kurį reikia vartoti 2–3 dozes per dieną, gana reguliariais intervalais.
Taip pat reikia periodiškai tirti kraują, norint išmatuoti vaisto kiekį kraujyje ir stebėti jo poveikį organizmui.
Atsižvelgiant į įsipareigojimą, kad gydymas vaistais yra susijęs, taip pat į galimą šalutinį vaistų poveikį, kai yra sporadinių priepuolių, priepuolių, kurie nedaro neigiamos įtakos paciento gyvenimo kokybei arba kai priepuoliai praeina savaime, gali būti, kad neurologas nusprendžia nepradėti jokio gydymo vaistais.
15-20% epilepsija sergančių asmenų neįmanoma pasiekti patenkinamos priepuolių kontrolės: tokiais atvejais kalbama apie atsparumą vaistams ir svarstomi alternatyvūs gydymo būdai, tokie kaip ketogeninė dieta ar neurochirurginis gydymas.
Epilepsijos diagnozė yra viena iš sunkiausių
Pradėjus gydymą, psichosocialinės problemos tampa aktualios ir dažnai yra psichikos sutrikimų, daugiausia nerimo tipo, priežastis.
Krizės, atsižvelgiant į jų staigumą ir sukrečiantį pobūdį, daro itin traumuojančią įtaką tiek vaikui, tiek tėvams.
Nerimo simptomai kartais gali taip išplisti, kad prireikia psichoterapinės intervencijos ir tolesnio farmakologinio gydymo.
Psichologinė pagalba sergant vaikų epilepsija apima pradinį įvertinimo etapą, kuris turi būti atliktas prasidėjus priepuoliams.
Vaiko sunkumų ir išteklių apibūdinimas turi svarbią prognostinę reikšmę ir padeda nustatyti galimą reabilitacinį gydymą ir psichologinę pagalbą bei tinkamiausias ugdymo ir mokymo strategijas.
Psichologiniame instrumente būtinai turi būti atsižvelgiama į vaiką ir tėvų porą ir jis turi būti vykdomas iš pasaulinio pažinimo, emocinio, neuropsichologinio, šeimos, socialinio ir aplinkos vertinimo perspektyvos.
Laikui bėgant reikia atsižvelgti į vaikų ir jaunuolių suvokimą apie savo klinikinę būklę, visos šeimos patirtį, galimą stigmą ir asmeninius prisitaikymo išteklius.
Epilepsija gali kelti pavojų vaiko vystymuisi ne tik pažinimo, bet ir emocinės bei elgesio srityse.
Viena dažniausių psichologinių pasekmių yra per didelė šeimos apsauga ir polinkis slėpti diagnozę.
Krizinis įvykis paprastai trukdo paaugliui siekti savarankiškumo, todėl kyla pavojus jo socialinei integracijai.
Galima diskriminacija mokyklose ir bendruomenės aplinkoje dažnai kyla iš šoko ir baimės nežinoti, ką daryti epilepsijos priepuolio metu.
Įvertinimas ir psichologinė pagalba rekomenduojama nuo pat diagnozės nustatymo ir pačiomis subtiliausiomis gydymo proceso fazėmis: tai yra vadinamasis „bazinis“ įvertinimas, nuo kurio pradedama stebėti epilepsijos eigą laikui bėgant ir pažinimo bei neuropsichologinis vystymasis ir tokios funkcijos kaip dėmesys, atmintis ir kalba.
Diagnozės metu arba gydymo metu gali atsirasti adaptacijos sunkumų ar emocinių sutrikimų, todėl būtina psichologinė pagalba.
Psichologinį vertinimą būtina pakartoti laikui bėgant, ypač vaiko augimo stadijose ir svarbių terapijos pokyčių metu, kad būtų galima numatyti tinkamiausią psichologinės paramos rūšį.
Psichologinė pagalba yra skirta skatinti
- Sustiprinimo ir prisitaikymo mechanizmai;
- Neurologo gydymo metodų ir indikacijų laikymasis;
- Su krizėmis susijusių baimių ir nerimo mažinimas;
- Vaiko apsauga nuo socialinės izoliacijos ir nuo emocinių bei elgesio sutrikimų.
Atlikus pirminį psichologinį įvertinimą, atsiras galimos psichologinės terapijos, pvz
- Pagalbiniai pokalbiai su tėvais;
- Psichoedukacinės arba tėvų mokymo terapijos, derinamos su plačiausiai paplitusiais reabilitaciniais gydymo būdais (fizioterapija, psichomotrija, logopedija);
- psichoterapija;
Fokuso grupės arba savitarpio pagalbos ir paramos grupės ir įgalinimo projektai, skirti sąmoningam dalyvavimui priežiūros valdyme.
Savęs lyginimas grupėje skatina asmenines psichologinės adaptacijos strategijas, komfortą ir atsparumą, ty gebėjimą reaguoti iškilus sunkumams.
Esminės problemos paaugliams, kurie gyvena su epilepsija, yra savarankiškumas, ateitis ir bendraamžių priėmimas.
Kalbėjimas apie tai paverčia grupės ir socialinius santykius apsaugos, sąmoningumo ir informacijos priemone, o vietos, kuriose lankosi patys vaikai (mokykla, sportas, kelionės), suteikia daugiau pasitikėjimo.
Skaitykite taip pat
Naujagimio traukuliai: skubi situacija, kurią reikia spręsti
Epilepsinė aura: fazė prieš priepuolį
Antipsichoziniai vaistai: kas jie yra, kaip jie gydo psichozę
Epilepsijos priepuoliai: kaip juos atpažinti ir ką daryti
Vaistai nuo epilepsijos: kas jie yra, kaip jie veikia
Priepuolių valdymas prieš ligoninę vaikams: GRADE metodikos naudojimo gairės / PDF
Naujas perspėjimo apie epilepsiją prietaisas gali išgelbėti tūkstančius gyvybių
Priepuolių ir epilepsijos supratimas
Pirmoji pagalba ir epilepsija: kaip atpažinti priepuolį ir padėti pacientui
Vaikų epilepsija: kaip elgtis su savo vaiku?
Paciento stuburo imobilizacija: kada reikia atidėti stuburo lentą?
Pirmoji pagalba ir medicininė intervencija ištikus epilepsijos priepuoliams: traukuliai
Vaikai, kas yra PANDAS? Priežastys, charakteristikos, diagnozė ir gydymas