Aneurizma: kas tai yra, simptomai, diagnozė ir gydymas

Aneurizma yra viena iš seniausių žmogaus užregistruotų ligų. Pasak medicinos istoriko Henrio Sigeristo, senovės egiptiečiai jau gydė jį magiškomis ar religinėmis praktikomis, nors niekada nesukūrė konkretaus termino, kuriuo būtų galima jį atpažinti.

Egipto gydymą galime susieti su patologija dėl tikslaus jo aprašymo Eberso papiruse (datuojamas maždaug 1550 m. pr. Kr.), kur kalbama apie kraujagyslių pažeidimą, kurį reikia gydyti geležiniu instrumentu, anksčiau perleistu per ugnį.

Tačiau kalbant apie pirmuosius gydymo būdus, reikia palaukti graikų chirurgo Antilio (gimusio ir gyvenusio II a. po Kr.).

GELBĖJŲ RADIJAS PASAULYJE? TAI RADIJOEMAI: APLANKYKITE JOS STEBĖLĘ AVARINĖJE EXPO

Nuolatinis patologinis išsiplėtimas, aneurizma pasireiškia kaip sienelės iškilimas, kuris daugeliu atvejų pažeidžia arterijas.

Aneurizmos pažeista kraujagyslės sienelė susilpnėja tiek, kad išsipūtimas gali palengvinti plyšimą ir gausų kraujavimą.

Tarp pavojingiausių aneurizmų yra tos, kurios pažeidžia smegenų arterijas, kurios yra pagrindinė insulto priežastis, arba aortą, kurios per kelias minutes gali sukelti mirtiną kraujavimą.

Taip pat svarbu žinoti, kad net jei aneurizma neplyšta, ji vis tiek gali trukdyti tinkamai kraujotakai ir paskatinti kraujo krešulių ar trombų susidarymą.

Kas yra aneurizma ir kaip ją atpažinti?

Aneurizma yra kraujagyslės, dažniausiai arterijos, sienelės iškrypimas (arba išsiplėtimas); jis susidaro dėl traumos ar patologinio pakitimo sukelto susilpnėjimo.

Aneurizmas dažnai sukelia lėtinis arterinio spaudimo padidėjimas, tačiau už jų atsiradimą gali būti atsakingos ir visos kitos patologijos ar trauminiai įvykiai, galintys sukelti arterijos sienelės susilpnėjimą.

Kai kurios aortos aneurizmos gali būti siejamos su paveldimomis patologijomis, tokiomis kaip Marfano sindromas, dėl to susilpnėjusių jungiamųjų audinių pakitimų, tačiau amžius taip pat yra viena iš priežasčių, nes laikui bėgant kraujagyslių sienelės tampa mažiau elastingos ir labiau linkusios. iki išsiplėtimo.

Kalbant apie arterinio pobūdžio aneurizmas (dažniausiai), jos pasireiškia kaip nuolatinis pulsuojantis kraujagyslės išsiplėtimas, dažnai susijęs su degeneracinėmis etiologijomis, tokiomis kaip aterosklerozė arba uždegiminiai procesai dėl infekcinių ir (arba) kraujagyslių ligų.

Formas, daugiausia pažeidžiančias smegenų arterijas, dažnai lemia įgimtas ar paveldimas arterijos sienelės silpnumas (dėl nedidelio kraujagyslės sienelės išsivystymo).

Deja, su šia būkle susiję simptomai yra ypač reti ir nespecifiniai ir neleidžia greitai diagnozuoti, o tai dažnai pasitaiko atsitiktinai, kai pacientas tikrinamas dėl kitų sutrikimų.

Labiausiai nelaimingiems asmenims diagnozė nustatoma kartu su sunkiausia aneurizmos komplikacija, ty jos plyšimu.

Pacientai, kuriems ši rizika yra labiau linkę dėl paveldimų priežasčių arba dėl didesnio jautrumo aneurizmoms, turėtų reguliariai tikrintis ir imtis būtinų profilaktikos priemonių.

Neštuvai, PLAUČIŲ VENTILIATORIAI, EVAKUACINĖS KĖDĖS: SPENCER PRODUKTAI DVIGUBOJE BIUDĖJE AVARINĖJE EXPO

Aneurizma: priežastys

Dažniausios aneurizmos susidarymo priežastys yra aterosklerozė ir hipertenzija, tačiau yra daug kitų veiksnių, lemiančių kraujagyslių sienelės susilpnėjimą, galinčių prisidėti prie patologijos atsiradimo.

Tarp svarbiausių rizikos veiksnių yra šie:

  • fibromuskulinė displazija
  • nutukimas
  • diabetas
  • vyresnis nei 60 metų (dažniau vyrams)
  • alkoholizmas
  • hipercholesterolemija
  • rūkymas
  • lėtinė obstrukcinė plaučių liga

Pagrindinės aneurizmos atsiradimo priežastys yra šios:

Įgimtas arterijų sienelės raumenų tonakos silpnumas, įskaitant:

  • Vidurinės tonakos elastingo arba raumeninio komponento sunaikinimas
  • genetinis polinkis
  • modifikuoto kolageno gamyba, negalintis toleruoti spaudimo ar degeneracinių įžeidimų (Marfano sindromas)
  • pakitusi pusiausvyra tarp metaloproteazių – ty molekulių, galinčių suardyti ekstraląstelinės matricos komponentus (kolageną, elastiną, proteoglikanus, lamininą ir kt.) – ir jų inhibitorius.
  • Kraujagyslės patirtos traumos (protezo įdėjimas, krūtinės ląstos trauma, plyšimai po infarkto ir kt.).
  • Kraujagyslių ligos, tokios kaip aterosklerozė, vaskulitas, sifilis ar kitos infekcijos.
  • Infekcinės ligos, tokios kaip sifilis pažengusioje stadijoje (paprastai trečia), tuberkuliozė, galinti sukelti Rasmusseno aneurizmą, ir smegenų infekcijos, sukeliančios infekcines intrakranijines aneurizmas.

Aneurizmos rūšys

Įvairūs aneurizmų tipai gali būti klasifikuojami pagal patologijos lokalizacijos vietą ir kraujagyslę, kurią paveikė išsipūtimas ir susilpnėjimas.

Todėl gali atsirasti aneurizma:

  • Širdyje: pažeidžia aortą, pagrindinę arteriją (krūtinės ląstos arba pilvo aortos aneurizma), todėl pažeidžiama didelė kraujagyslė, kuria arterinis kraujas, kuriame gausu deguonies, teka iš širdies į periferinius kraujagysles.
  • Smegenyse: veikia smegenų arterijas (smegenų aneurizma) ir susideda iš riboto intrakranijinės arterijos (arba venos) išsiplėtimo.
  • Galūnių arterijose, pažeidžiančios koją kelio lygyje (poplitealinės arterijos aneurizma)
  • Visceralinėse arterijose, pažeidžiančios žarnyną (mezenterinės arterijos aneurizma) arba blužnį (blužnies arterijos aneurizma).

Kalbant apie anatominę-patologinę klasifikaciją, išskiriamas:

  • Tikroji aneurizma: jai būdingas elastingos vidurinės tonakos plokštelės, sudarančios kraujagyslės sienelę, plonėjimas, kuri gali būti pakeista kokybiškai arba kiekybiškai.
  • Sudėtinė aneurizma: susideda iš tikrosios aneurizmos, kuri laikui bėgant plyšta adventicija, ty tolimiausia kraujagyslės sienelės dalis.
  • Klaidinga aneurizma: plyšta visos kraujagyslės tonzilės, o aneurizmos sienelę sudaro aplinkiniai audiniai.

Pagal formą išskiriamas:

  • Sacciform aneurizmos: jos apima trumpus ruožus (5-20 cm), dalį apskritimo, dažnai užima trombai.
  • Navikulinės aneurizmos: apima trumpus takus per visą perimetrą.
  • Fusiforminės aneurizmos: jos paveikia ilgus ruožus (iki 20 cm) ir atsiranda po laipsniško, bet laipsniško viso kraujagyslės perimetro išsiplėtimo.
  • Cilindrinės aneurizmos: jos paveikia ilgus ruožus, visą kraujagyslės perimetrą.

ŠIRDIES APSAUGA IR ŠIRDIES PLAUČIŲ GAIVINIMAS? APSILANKYKITE EMD112 STEBĖLĖJE SVARBIAUSIOS PARODOS DABAR, JEI SUŽINOKITE DAUGIAU

Simptomai skiriasi priklausomai nuo patologijos vietos:

A) Smegenų aneurizma: simptomai gali atsirasti, jei išsipūtimas stumia encefalinę struktūrą

B) Nepažeista: simptomai gali atsirasti esant nepažeistai aneurizmai, pvz

  • nuovargis
  • suvokimo sunkumas
  • balanso praradimas
  • afazija
  • dvejinimasis akyse

C) Plyšimas: plyšus kraujagyslei, gali pasireikšti tipiški subarachnoidinio kraujavimo simptomai

  • stiprus galvos skausmas
  • aklumas
  • diplopija
  • kaklas skausmas ar sustingimas
  • skausmas virš arba už akių

D) Pilvo aortos aneurizma (dažniausiai besimptomė):

Nepažeistas retais atvejais gali sukelti

  • nugaros skausmas
  • apatinių galūnių išemija

Pertrauka:

  • plyšimas pasireiškia sunkiu hipovoleminiu šoku, kuris gali greitai baigtis mirtimi.

Inkstų arterijų aneurizma:

Nepažeistas (palengvina krešulių susidarymą, kurie iš dalies arba visiškai užkemša pačią arteriją):

  • arterinė hipertenzija
  • šono skausmas
  • hematurija
  • pykinimas
  • vėmimas
  • ūminis inkstų nepakankamumas (sunkūs atvejai)

Pertrauka:

  • plyšimas pasireiškia sunkiu hipovoleminiu šoku, kuris gali sukelti inkstų infarktą

Kaip diagnozuojama aneurizma?

Aneurizma negali būti diagnozuota iš anksto, nebent bus atliekami periodiniai patikrinimai (ypač tais atvejais, kai yra didesnė tikimybė susirgti) arba atsitiktinai aptinkamas matomas išsipūtimas dėl patologijos.

Be objektyvaus tyrimo ir anamnezės, skirtos rizikos veiksnių paieškai, klinikinio kurso metu atliekami naudingi diagnostiniai tyrimai

  • Transesofaginis arba pilvo ultragarsas: tai leidžia vizualizuoti aneurizmą ir nustatyti galimą trombozės buvimą. Tai taip pat leidžia patikrinti aneurizmos raidą ir patikrinti, ar ji gali sukelti komplikacijų.
  • Pilvo ir krūtinės ląstos rentgenograma (aortos aneurizma): išryškina didelį šešėlį pažeidimo lygyje ir galimą gretimų struktūrų suspaudimą.
  • elektrokardiograma (aortos pažeidimo atveju)
  • magnetinio rezonanso angiografija (angio-RM): išryškina kraujagyslių sritį tam tikrose vietose
  • kompiuterinė ašinės tomografijos angiografija (angio-CT, su kontrastine medžiaga): suteikia informacijos apie aneurizmos mastą, plyšimo galimybę ir galimą trombų buvimą, kuris trukdo normaliai kraujotakai arba trukdo normaliai kraujotakai.

Plyšimo rizika gali būti įvertinta pagal dydį, apskaičiuotą naudojant ultragarso vaizdavimo metodus.

Aneurizma: efektyviausias gydymas

Gydymas daugiausia priklauso nuo aneurizmos tipo, dydžio ir vietos.

Vaistų terapija iš pradžių apima kraujospūdžio verčių mažinimą skiriant kraujagysles plečiančius vaistus arba beta adrenoblokatorius.

Jei aneurizma yra maža ir nėra simptomų, gydytojas gali rekomenduoti reguliariai tikrintis, kad patikrintų raidą ir įvertintų galimą savalaikį chirurginį metodą.

MOKYMŲ GELBĖJIMO SVARBA: APLANKYKITE SQUICCIARINI GELBĖJIMO BIODYBĘ IR SUŽINOKITE, KAIP PASIRUOŠTI AVARIAI ATVEJAI

Jei reikia operacijos, gali būti naudojami keli metodai:

  • tradicinis taisymas (atviras): aneurizma prieinamoje vietoje, pavyzdžiui, pilvo srityje, gali būti pašalinta chirurginiu būdu, o kraujagyslė sutaisyta arba pakeista dirbtiniu transplantatu. Prognozė paprastai yra puiki;
  • ekstravaskulinis chirurginis metodas (kirpimas): leidžia chirurgiškai įsikišti į aneurizminį maišelį, kad jis būtų pašalintas iš kraujotakos;
  • endovaskulinė technika (endovaskulinė embolizacija): aneurizmos vietai pasiekti naudojamas mikrokateteris (labai plonas vamzdelis, einantis per kraujagysles), siekiant įdėti stentą. Procedūros metu pradedama krešėjimo reakcija (savitrombizacija), kuri sustiprins pakitusią kraujagyslės sienelę. Šis metodas laikomas saugiausiu, ypač smegenų aneurizmos atveju.

Aneurizma: kaip jos išvengti ir poveikis kasdieniam gyvenimui

Aneurizma yra labai sunkiai identifikuojama sergančių asmenų patologija, kuri dažnai sutampa su pažeistos kraujagyslės plyšimu ir paguldymu į ligoninę.

Siekiant išvengti aneurizmos atsiradimo, tikslinga tikslingai periodiškai tikrintis, ypač tiems, kuriems ši patologija dažniau gali prasidėti dėl įgimtų priežasčių ar traumos.

Taip pat reikėtų atsiminti, kad nutukę asmenys arba rūkaliai taip pat yra rizikos grupėje, todėl primygtinai rekomenduojama periodiškai tikrintis.

Skaitykite taip pat

Emergency Live Dar daugiau...Tiesiogiai: atsisiųskite naują nemokamą laikraščio programą, skirtą IOS ir Android

Pilvo aortos aneurizma: epidemiologija ir diagnostika

Pilvo aortos aneurizma: kaip ji atrodo ir kaip ją gydyti

Smegenų aneurizma: kas tai yra ir kaip ją gydyti

Plyšusios aneurizmos: kas tai yra, kaip jas gydyti

Išankstinis ligoninės ultragarsinis įvertinimas kritiniais atvejais

Neplyšusios smegenų aneurizmos: kaip jas diagnozuoti, kaip gydyti

Plyšusi smegenų aneurizma, stiprus galvos skausmas tarp dažniausių simptomų

Smegenų sukrėtimas: kas tai yra, priežastys ir simptomai

Skilvelinė aneurizma: kaip ją atpažinti?

Išemija: kas tai yra ir kodėl ji sukelia insultą

Kaip pasireiškia insultas? Ženklai, kurių reikia saugotis

Skubus insulto gydymas: keisti gaires? Įdomus tyrimas „The Lancet“.

Benedikto sindromas: šio insulto priežastys, simptomai, diagnozė ir gydymas

Kas yra teigiama Cincinnati ikihospitalinio insulto skalė (CPSS)?

Užsienio akcento sindromas (FAS): insulto ar sunkios galvos traumos pasekmės

Ūminio insulto pacientas: smegenų kraujagyslių įvertinimas

Pagrindinis kvėpavimo takų įvertinimas: apžvalga

Neatidėliotinas insulto valdymas: intervencija į pacientą

Avarinės situacijos, susijusios su insultu: trumpas vadovas

Šaltinis

Bianche Pagina

tau taip pat gali patikti