Impulsų kontrolės sutrikimai: ludopatija arba lošimo sutrikimas

Pakalbėkime apie ludopatiją: impulsų kontrolės sutrikimai yra diagnostinė kategorija, kuri buvo pripažinta tik neseniai. Tokie sutrikimai kaip patologinis lošimas, piromanija (kurią jau aptariau ankstesniame straipsnyje), kleptomanija ir protarpinis sprogstamasis sutrikimas buvo diagnozuoti tik DSM III (Amerikos psichiatrijos asociacija, 1980).

Tik po septynerių metų DSM III-R (amerikiečių Psichiatrijos asociacija, 1987), trichotilomanijai taip pat buvo suteikta diagnostinė reikšmė.

Palyginti su ankstesniu DSM-IV, vienas pakeitimas, kurį galėtume laikyti esminiu, yra patologinio lošimo perkėlimas į skyrių apie priklausomybes (susiję su medžiagomis ir priklausomybės sutrikimai).

Azartinių lošimų sutrikimo (GAP) pokytis, kaip dabar vadinamas naujajame vadove, yra epistemologinio pokyčio, turinčio įtakos ir GAP, ir visoms priklausomybėms, išraiška.

Priklausomybė nuo lošimų: simptomai gali pasireikšti jau paauglystėje, bet gali pasireikšti ir vėlyvoje pilnametystėje

Sutrikimo vystymasis yra eksponentinis, nes laikui bėgant jis palaipsniui didėja tiek atliktų statymų dažnio, tiek kiekio atžvilgiu.

Elgesys dažniausiai suveikia, kai patiriamos neigiamos emocijos, tokios kaip nerimas, liūdesys, kaltė ir pan.

Su šeimos nariais dažnai susiduriama su probleminiais santykiais dėl daugybės į juos nukreipto melo ir/ar prašymų suteikti finansinę pagalbą.

KAI KURIEJI DUOMENŲ APIE LUDOPATIJĄ

„Lošimo“ reiškinio dydį Italijoje sunku įvertinti, nes iki šiol nėra akredituotų tyrimų, išsamių ir pagrįstai reprezentuojančių šį reiškinį.

Iki šiol atlikti tyrimai buvo skatinami skirtingų tyrimų institutų, naudojant skirtingus tyrimo instrumentus (todėl rezultatai nepalyginami), taip pat skirtinga terminija.

Apskaičiuota, kad iš viso Italijos gyventojų yra apie 60 milijonų žmonių, iš kurių 54 % apklausos metu atsakė teigiamai į šį klausimą: „Ar lošėte bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių?“.

Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis (2012 m.), probleminių lošėjų įvertis svyruoja nuo 1.3% iki 3.8% visos populiacijos, o patologinių lošėjų – nuo ​​0.5% iki 2.2%.

Nuo 2011 m. Sveikatos apsaugos ministerija finansuoja nacionalinį pilotinį elgesio priklausomybių projektą, skirtą intervencijų stebėjimui, koordinavimui ir stebėjimui.

2011 m. DPA pradėjo apklausą, kurioje dalyvavo Italijos regionai ir autonominės provincijos, ir tai leido iš dalies nustatyti priklausomybės ligų / Ser.D departamentuose gydomų asmenų kvotą.

Emilija-Romanija, Toskana, Bazilikata, Sardinija, Umbrija, Aostos slėnis ir Markė šiame tyrime nedalyvavo, todėl nepateikė jokių duomenų.

Imtis, nors ir dalinė, vis dėlto įdomi ir susideda iš 4,544 tiriamųjų, iš kurių 82 % yra vyrai ir 18 % moterys.

Vyrų imtyje daugiausiai atstovavo amžiaus grupės nuo 35 iki 54 metų, o moterų – nuo ​​45 iki 64 metų.

Daugiausia azartinių lošimų akcijų sudaro lošimo automatai (56.3%); antra, loterijos (12.7 proc.), o toliau – nuotoliniai žaidimai (10.5 proc.).

NUORODOS TEISĖS AKTŲ SUSIJĘS SU LUDOPATIJA

2012 m. rugsėjo mėn. Balduzzi dekrete dėl lošimų, 2012 m. lapkričio mėn. paverstame įstatymu, buvo nustatytos kovos su lošimo patologija taisyklės, tačiau tai nesusiję su paties lošimo reguliavimu.

Kovos su narkotikais politikos departamentas parengė pasiūlymą dėl galimų probleminių ir patologinių lošimų priežiūros lygio (ELC), apie kurį pranešame toliau:

  • Ankstyva lošėjų rizikos elgesio ir pažeidžiamumo veiksnių diagnostika;
  • Pradinis daugiadalykinis pacientų, sergančių GAP, įvertinimas (medicininis, psichologinis, socialinis, edukacinis, teisinis) ir vėlesnė specialisto diagnozė (naudojant standartines priemones ir patvirtintus metodus);
  • Galimai susijusių patologijų diagnostika (psichologinės, psichiatrinės, vidaus ligos);
  • Bendra pagalba per motyvacinio konsultavimo pokalbius;
  • Individualios ir (arba) grupinės kognityvinės-elgesio terapijos kartu su savipagalbos intervencijomis;
  • Specializuotas farmakologinis susijusių gretutinių ligų gydymas;
  • Šeimos konsultavimo pagalba;
  • Narkotikų ir alkoholio priklausomybės diagnostika ir gydymas,
  • Specialios intervencijos recidyvo prevencijai ir valdymui;
  • Konkrečios savižudybės rizikos įvertinimo ir prevencijos intervencijos.

PATOLOGINIS LOŠIMAS

Kada lošimas tampa patologiniu? Kada tai tampa liga? Pats lošimas, kaip jau matėme, nėra patologinis elgesys, tačiau jis gali išsivystyti į patologiją, kai pažeidžiamo žmogaus elgesys pasikartoja. Galima išskirti tris lošimo formas, kurios taip pat gali būti trys patologijos raidos etapai:

NEFORMALUS IR REKACINIS LOŠIMAS: tai yra fiziologinis žmogaus elgesys, kai lošimas yra retkarčiais, yra motyvuotas socializacijos ir konkurencijos ir lemia ribotas išlaidas;

PROBLEMINIS LOŠIMAS: yra elgesys, keliantis pavojų asmens psichofizinei ir socialinei sveikatai ir galintis turėti neigiamą prognostinę evoliuciją iki tam tikros ligos formos. Probleminio lošimo elgsenos atveju lošimas yra periodiškas ir dėl to pailgėja ir lošimui skiriamas laikas, ir lošimui skiriamos išlaidos;

PATOLOGINIAI LOŠIMAI: tai neuropsichobiologinė liga, kurios metu lošimo elgesys yra kasdienis arba intensyvus, atsiranda potraukis (nekontroliuojamas noras lošti) ir atsiranda nerimo jausmas, kai žmogus negali lošti, lošimui skiriamos išlaidos tampa didelės, todėl skola.

LUDOPATIJA: PATOLOGINIO LOŠIMO SAUGINIAI SIMPTOMAI

Pagrindiniai perėjimo nuo pramoginių lošimų prie probleminių lošimų sąlygų požymiai yra

  • padidino prieigą prie azartinių lošimų
  • padidintos išlaidos
  • pasikartojančių minčių apie lošimą atsiradimas
  • kognityvinių iškraipymų ir fantazijų apie super laimėjimą atsiradimas
  • ieškoti vis labiau specializuotos žaidimų aplinkos
  • Azartinis elgesys tampa išskirtiniu susidomėjimo objektu.

Vietoje to yra perėjimo nuo probleminio lošimo prie patologinio lošimo požymių

  • melo pasirodymas
  • finansinių išteklių išeikvojimas
  • mitybos įpročių ir punktualumo pasikeitimas
  • smulkios buitinės vagystės
  • nuotaikos pokyčiai
  • draugysčių pasikeitimai ir lankytinos vietos
  • padidėjusi agresija
  • pailgėjo laikas, praleidžiamas žaidžiant, laikui bėgant pertvarkant veiklą ir santykius
  • įsiskolinimas.

PATOLOGINIO LOŠIMO SUTRIKIMO GYDYMAS

Azartiniai lošimai yra psichikos liga, kurią galima ir reikia gydyti. Įsikišimas nuo pirmųjų probleminio lošimo požymių padidina galimybes greitai išspręsti problemą, neapsunkindamas asmeninės ir šeimyninės situacijos santykių konfliktais, kuriuos sukelia priklausomybė ir dėl to kilusiais finansiniais nuostoliais, bendros psichofizinės gerovės pablogėjimu, darbo sunkumais, o kartais ir problemomis įstatymas.

Deja, patologinis lošėjas dažnai atsisako pripažinti savo būklės įrodymus ir nepaiso šeimos bei draugų kvietimo kreiptis į terapiją, bent jau tol, kol finansiniai nuostoliai ir pablogėję tarpusavio santykiai nepastumia jį į aklagatvį, iš kurio jis gali tik išeiti. pasikliaudami specialistais, turinčiais patirties gydant šios rūšies priklausomybę.

Pirmasis veiksmingas būdas kovoti su priklausomybe nuo lošimų yra pagrįstas psichoterapinėmis intervencijomis, tokiomis kaip kognityvinė-elgesio terapija, kurios metu pagrindinis dėmesys skiriamas priklausomybės mechanizmų analizei ir praktinių strategijų nustatymui, kaip ją valdyti kasdieniame gyvenime, įskaitant kontroliuojamą lošimo stimulo poveikį. .

Siekiama pašalinti klaidingus įsitikinimus ir neigiamas mintis, palaikančius priklausomybę ir pakeisti jas tikroviškesnėmis ir pozityvesnėmis, leidžiančiomis su ja kovoti.

Paprastai tokio tipo intervencija užtrunka keletą mėnesių, kad būtų pasiekta apčiuopiamų patobulinimų, ir pati savaime gali išspręsti lengvas ar vidutinio sunkumo „probleminio“ lošimo formas.

Esant sunkesniems ir konsoliduotiems lošimo atvejams (ypač jei jie susiję su nerimo-depresijos būsenomis ar kitomis psichikos patologijomis), kartu su psichoterapija yra būtinas ir farmakologinis gydymas.

Be to, šeimos nario ar draugo noras palaikyti žmogų, kenčiantį nuo patologinio lošimo gydymo kurso metu, stiprinant abstinencijos motyvaciją ir siūlant supratimą, meilę bei alternatyvias bendravimo ir poilsio galimybes, gali būti itin vertingas palengvinant sveikimą.

Akivaizdu, kad tai nėra lengva užduotis, tačiau verta bent pabandyti.

Straipsnį parašė daktarė Letizia Ciabattoni

Taip pat skaitykite:

Impulsų valdymo sutrikimai: Kleptomanija

Florencijos sindromas, geriau žinomas kaip Stendhalio sindromas

Stokholmo sindromas: kai auka kreipiasi į nusikaltėlį

Placebo ir nocebo poveikis: kai protas daro įtaką narkotikų poveikiui

Jeruzalės sindromas: kam jis veikia ir nuo ko jis susideda

Notre-Dame De Paris sindromas ypač plinta tarp Japonijos turistų

ŠALTINIAI:

https://www.info.asl2abruzzo.it/files/mmg_giocopatologico_materialeessenziale.pdf

https://www.difesa.it/SMD_/approfondimenti/benessere-e-salute/il-disagio-psichico/Pagine/Ludopatia.aspx

https://www.iss.it/documents/20126/0/Rapporti-ISTISAN.pdf/050a2c37-6383-3bcf-4b18 6f549e975359?t=1576340842570

https://www.istitutobeck.com/disturbo-controllo-impulsi

https://www.raffaellocortina.it/scheda-libro/american-psychiatric-association/dsm-5-manuale-diagnostico-e-statistico-dei-disturbi-mentali-edizione-in-brossura-9788860306616-1535.html

https://www.rivistadipsichiatria.it/archivio/2040/articoli/22162/

https://www.dipendenze.com/di-cosa-ci-occupiamo/gioco-azzardo-patologico

http://www.gambling.it/bulletin-2013-3/79-il-gambling-patologico-nel-nuovo-dsm-5-di-graziano-bellio

tau taip pat gali patikti