Kaip veikia branduolinė medicina?

Kas yra branduolinė medicina, kaip ji veikia, kokios jos taikymo sritys ir kokią riziką ji kelia?

Branduolinė medicina – tai medicinos šaka, kurioje naudojamos medžiagos, vadinamos radiofarmaciniais preparatais, susidedančios iš farmakologiškai aktyvios ir radioaktyviosios dalies.

Farmakologiškai aktyvi dalis turi savybę lokalizuotis tam tikrose struktūrose ir organuose, o tai matome dėl radioaktyvaus komponento.

Daugeliu atvejų vaistas yra suleidžiamas į veną: medžiaga paskirstoma visame kūne ir specialių aparatų pagalba matome, kur tai vyksta, nes spinduliuotė leidžia nustatyti vaistų lokalizaciją.

To pavyzdys yra kaulo scintigrafija: medžiaga švirkščiama ten, kur yra padidėjęs kaulo remodeliavimasis, kai pašalinamas negyvas kaulas ir pakeičiamas nauju kaulu; tai labai dažnai nutinka esant navikinėms ligoms.

Kuo labiau lokalizuota medžiaga, tuo daugiau spinduliuotės išsiskiria.

Aparatų dėka galime stebėti didesnę spinduliuotės koncentraciją tam tikroje srityje ir taip suprasti vaisto pasiskirstymą, taigi ir ligos vietą.

Branduolinė medicina, ne tik onkologija

Branduolinė medicina daugiausia naudojama onkologijoje, bet ne tik onkologijoje.

Priklausomai nuo vartojamo vaisto, galime matyti skirtingus dalykus: vienas iš pavyzdžių – kraujo kiekis, pasiekiantis širdį sergant išemine liga; yra radiofarmacinių preparatų, kurie yra lokalizuoti pagal srautą vainikinėse arterijose ir tai leidžia pamatyti, ar nėra širdies sričių, kurios yra prasčiau aprūpintos krauju, pavyzdžiui, patiriant stresą.

Kitas pavyzdys yra susijęs su tam tikromis neurologinėmis ligomis: tam tikri radiofarmaciniai preparatai gali lokalizuoti amiloido nuosėdų buvimą ir taip padėti įvertinti pacientus, kurie gali sirgti Alzheimerio tipo demencija.

Kokios yra rizikos? Ar žmogus tampa laikinai radioaktyvus?

Tai priklauso nuo radionuklido tipo, ty iš ko pagamintas radioaktyvusis vaistas.

Yra vieni radionuklidai, kurie yra pavojingesni ir su jais reikia elgtis atidžiau, o kiti labai greitai išeikvoja radioaktyvumo kiekį.

Šiuolaikinėje diagnostikoje beveik visų naudojamų radiofarmacinių preparatų pusinės eliminacijos laikas – ty spinduliavimo trukmė – yra labai trumpas.

Todėl atsargumo priemonės skiriasi priklausomai nuo vartojamo vaisto, tačiau daugumoje tyrimų jos yra labai paprastos.

Skaityti taip pat:

Bronchoskopija: Ambu nustatė naujus vienkartinio endoskopo standartus

Pirmą kartą kada nors: Sėkminga operacija su vienkartiniu endoskopu vaikui, kuriam nusilpusi imuninė sistema

Diagnozė ir gydymas: kas yra ekoendoskopija?

šaltinis:

Humanitas

tau taip pat gali patikti