Trauminis pneumotoraksas: simptomai, diagnozė ir gydymas

Trauminis pneumotoraksas – tai oro patekimas pleuros ertmėje dėl traumos, sukeliantis dalinį arba visišką plaučių kolapsą.

Simptomai yra krūtinės skausmas, kurį sukelia sužalojimas, o kartais ir dusulys. Diagnozė nustatoma atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą.

Trauminis pneumotoraksas, dažniausiai gydomas krūtinės drenažu

Pneumotoraksas gali atsirasti dėl bukos ar prasiskverbiančios traumos; daugeliui pacientų taip pat yra hemotoraksas (hemopneumotoraksas).

Pacientams, kuriems yra prasiskverbiančių žaizdų per tarpuplautį (pvz., vidurinės spenelių ar pečių žaizdos) arba patyrusiems sunkią buką traumą, pneumotoraksą gali sukelti tracheobronchinio medžio plyšimas.

Oras iš pneumotorakso gali patekti į minkštuosius krūtinės ir (arba) audinius kaklas (poodinė emfizema) arba tarpuplaučio (pneumomediastinum).

Paprastą vienašalį pneumotoraksą, net ir didelį, dauguma pacientų gerai toleruoja, nebent jie serga rimta plaučių liga.

Tačiau pernelyg ištemptas pneumotoraksas gali sukelti sunkią hipotenziją, o atviras pneumotoraksas gali pakenkti ventiliacijai.

Trauminio pneumotorakso simptomatika

Pacientams, sergantiems trauminiu pneumotoraksu, dažnai pasireiškia pleuritinis krūtinės skausmas, dusulys, tachipnėja ir tachikardija.

Kvėpavimo garsai gali susilpnėti, o paveiktas hemitoraksas gali padidėti mušamaisiais instrumentais, ypač esant dideliems pneumotoraksams.

Tačiau šie radiniai ne visada būna ir juos gali būti sunku aptikti triukšmingoje gaivinimo aplinkoje.

Poodinė emfizema sukelia traškesį arba girgždėjimą palpuojant; radiniai gali būti lokalizuoti mažame plote arba apimti didelę krūtinės ląstos sienelės dalį ir (arba) nusitęsti iki kaklo; platus įsitraukimas rodo tracheobronchinio medžio plyšimą.

Oras tarpuplautyje gali skleisti būdingą girgždėjimą, sinchronišką su širdies plakimu (Hamano ženklas arba Hamano traškėjimas), tačiau šis požymis ne visada būna ir kartais jį sukelia stemplės pažeidimas.

Trauminis pneumotoraksas, diagnostika

  • Krūtinės ląstos rentgenograma

Diagnozė paprastai atliekama krūtinės ląstos rentgenograma.

Ultragarsas (atliekamas prie paciento lovos pirminio gaivinimo metu) ir kompiuterinė tomografija yra jautresni mažiems pneumotorakams nei krūtinės ląstos rentgenograma.

Pneumotorakso dydis, nustatomas pagal tuščio hemitorakso procentą, gali būti įvertintas pagal radiologinius radinius.

Skaitmeniškai išreikštas dydis yra vertingas pirmiausia norint kiekybiškai įvertinti progresą ir skiriamąją gebą, o ne nustatant prognozę.

Gydymas

  • Paprastai torakostomijos vamzdelis

Dauguma pneumotoraksų gydomi įvedant krūtinės dreną (pvz., 28 Fr) į 5 ar 6 tarpšonkaulinius tarpus prieš vidurinę pažasties liniją.

Pacientus, kuriems yra nedidelis pneumotoraksas ir kuriems nėra kvėpavimo takų simptomų, galima tiesiog stebėti krūtinės ląstos rentgeno spinduliais, kol plaučiai vėl išsiplės. Arba galima įdėti nedidelį drenuojantį kateterį.

Tačiau pacientams, kuriems taikoma bendroji anestezija, teigiamo slėgio ventiliacija ir (arba) kvėpavimo takai, reikia skirti krūtinės ląstos drenažą, nes šios intervencijos gali paversti nedidelį, paprastą (nesudėtingą) pneumotoraksą hipertenziniu pneumotoraksu.

Jei po krūtinės ląstos drenažo išlieka didelis oro nuotėkis, reikia įtarti tracheobronchinius pažeidimus ir atlikti bronchoskopiją arba nedelsiant kreiptis į chirurgą.

Skaityti taip pat:

Trachėjos intubacija: kada, kaip ir kodėl pacientui sukurti dirbtinius kvėpavimo takus

Kas yra trumpalaikė naujagimio tachipnėja arba naujagimių šlapių plaučių sindromas?

šaltinis:

"MSD"

tau taip pat gali patikti