Psichozė: simptomai, priežastys ir gydymas
Psichozės terminas, įvestas 1845 m., reiškiantis „psichinę ligą“ arba „beprotybę“, šiuo metu reiškia rimtą individo psichinės pusiausvyros pakitimą.
Jai būdingi mąstymo sutrikimai, sutrikęs realybės tyrimas (psichotikas nepriima jį supančios tikrovės ir mintyse kuria kitokią) ir dideli jausmų kitiems žmonėms sunkumai.
Pagrindiniai psichozės sutrikimai yra šie:
Šizofrenija
Šizofrenija reiškia psichozinę ligą, kai žmogus negali atpažinti tikrojo iš to, ką tik įsivaizduoja.
Kliedesio sutrikimas
Vienas ar keli kliedesiai, trunkantys mažiausiai vieną mėnesį.
Paprastai sutrikimo metu regos ar klausos haliucinacijų neatsiranda, tačiau gali atsirasti lytėjimo ar uoslės, jei jos yra susijusios su kliedesio objektu.
Šizofreninis sutrikimas
Turi tokius pačius simptomus kaip ir šizofrenija, išskyrus tai, kad simptomai trunka mažiau nei šešis mėnesius.
Šizoafektinis sutrikimas
Ši diagnozė nustatoma tais atvejais, kai pacientui iš eilės ir vienu metu pasireiškia nuotaikos pakitimo simptomai (pvz., depresinė ar maniakinė krizė) ir psichozės simptomai.
Trumpas psichozės sutrikimas
Psichinis sutrikimas, kuris trunka ilgiau nei dieną, bet išnyksta per 1 mėnesį.
Bendras psichozinis sutrikimas
Sakoma, kad psichozinis sutrikimas yra „bendras“, kai jis pasireiškia vienam asmeniui, kurį paveikia kitas, turintis panašų kliedesį.
Psichozė, psichozės simptomai
Psichikos sutrikimai turi vyraujančius simptomus, tokius kaip:
- kliedesiai
- haliucinacijos
- nuotaikos pokyčiai
- neorganizuota arba katatoniška kalba ir elgesys.
Psichiniai simptomai yra siejami su mąstymo formos sutrikimais (minčių eigos pakitimai ir nenuoseklumas), minčių turinio (kliedesio) ir jutiminio suvokimo sutrikimais (klausos, regos, uoslės, lytėjimo ir kinestetinės haliucinacijos).
Psichinės funkcijos susipainioja arba nesilaiko loginės sekos. Psichotikas išreiškia save neaiškiais ar nesąmoningais sakiniais, jam sunku susikaupti, sekti pokalbį ar atsiminti dalykus.
Psichozės priežastys
Psichozė paprastai prasideda paauglystėje ir ankstyvame pilnametystėje.
Priežastys dar nėra aiškiai nustatytos, tačiau plačiai manoma, kad tai susiję su biologiniais, genetiniais, psichologiniais ir aplinkos veiksniais.
Tikėtina, kad dėl organinių pakitimų kai kuriems žmonėms gali išsivystyti psichoziniai sutrikimai, kurie gali išryškėti tam tikromis streso sąlygomis.
Psichozės gydymas: kaip ji gydoma?
Psichozės gydymo tikslas – atkurti tinkamą biocheminį centrinės nervų sistemos funkcionavimą.
Visų pirma, gydymas yra farmakologinis ir psichologinis ir, svarbiausia, reabilitacinis; tai yra intervencijų rinkinys, kuris sudaro vadinamąjį individualizuotą terapinės reabilitacijos projektą.
Šis intervencijų rinkinys skirtas pacientui, šeimai ir paciento gyvenimo aplinkai ir yra skirtas ne tik simptomų kontrolei, bet visų pirma gebėjimui atlikti socialinį vaidmenį: darbą, namus, šeimą, laisvalaikį ir kt.
Šias intervencijas atlieka tiek psichiatrai, tiek psichologai, tiek profesionalūs pedagogai ar reabilitacijos technikai, slaugytojai ir socialiniai darbuotojai.
Tokiu būdu pagerėjimo ir atsigavimo rodikliai svyruoja nuo 50 iki 80 procentų.
Ankstyva diagnozė ir intervencija yra labai svarbios siekiant išvengti chroniškumo ir prastos prognozės.
Skaityti taip pat:
ADHD ar autizmas? Kaip atskirti simptomus vaikams
Autizmas, autizmo spektro sutrikimai: priežastys, diagnozė ir gydymas
Protarpinis sprogimo sutrikimas (IED): kas tai yra ir kaip jį gydyti
Psichikos sutrikimų valdymas Italijoje: kas yra ASO ir PSO, ir kaip veikia reaguotojai?
Kaip veikia kognityvinė elgesio terapija: pagrindiniai CBT taškai
Psichozė nėra psichopatija: simptomų, diagnozės ir gydymo skirtumai
Pirmųjų respondentų sugadinimas: kaip valdyti kaltės jausmą?
Šizofrenija: kas tai yra ir kokie yra simptomai