Vulvodynia: kokie yra simptomai ir kaip ją gydyti

Vulvodinija yra sutrikimas, pasireiškiantis kaip diskomfortas, dažnai apibūdinamas kaip skausmingas ir deginimo pojūtis vulvos srityje, nepaisant to, kad nėra matomų klinikinių pažeidimų.

Jei ši būklė apima ne visą vulvą, o tik prieangį (sritį tarp makšties introito ir vidinės mažųjų lytinių lūpų dalies), kalbama apie vestibulodiniją; kalbama apie klitoridodiniją, kai skausmas sutelkiamas į klitorį.

Reikėtų vengti termino vestibulitas, kuris yra vestibulodynijos sinonimas, nes priesaga -ite nurodo infekcinę uždegiminę būklę, kurios vulvodinijos atveju nėra.

Devyniasdešimt procentų vulvodinijų yra tinkamai vestibulodinija

Skausmas gali būti spontaniškas arba išprovokuotas kontakto (lytiniai santykiai, aptempti drabužiai, tamponai ir kt.) arba nereikšmingų judesių, tokių kaip sėdėjimas ar kojų sukryžiavimas.

Labai dažnai jis būna nuolat, lydi moterį visą dieną.

Vulvodinija pasireiškia nuo paauglystės iki menopauzės.

Vulvodynia: kokios yra priežastys?

Sutrikimas gali turėti daug, dažnai tarpusavyje susijusių priežasčių, o tai apsunkina simptomus.

Pacientai praneša apie sutrikimo atsiradimą po pasikartojančių kandidozės infekcijų arba po fizinės traumos (epiziotomijos, biopsijos, elektrokauterijos); kartais po nepageidaujamo, skausmingo lytinio akto, kai nėra tepalo, arba po psichologinės traumos.

elgsenos stiliai, pvz., per ankštos kelnės ir apatiniai; mikrotraumuojanti sportinė veikla (važinėjimas dviračiu, treniruokliai, spiningavimas, jodinėjimas), per didelis intymių prausimosi priemonių naudojimas; Taip pat dalyvauja vietinio poveikio vaistuose esantys chemikalai, tepami vietoje, dažnai skiriami kovai su deginimu (pvz., kortizonas, raminamieji kremai ar makšties lubrikantai).

Šioje situacijoje dalyvauja ir patiria stresą kelios sistemos: imuninė, raumenų, kraujagyslių ir nervų sistemos.

Mechanizmas, dažniausiai naudojamas esant lėtiniam skausmui / deginimui, yra per didelis putliųjų ląstelių, imuninės gynybos ląstelių, dalyvaujančių alerginėse reakcijose ir ūminiame uždegime, aktyvumas.

Pernelyg didelis šių ląstelių stimuliavimas sukelia nenormalų imuninį atsaką, gaminant uždegimines medžiagas, atsakingas už eritemą ir dirginimą.

Šios putliosios ląstelės taip pat yra atsakingos už nervų augimo faktoriaus (NGF) aktyvavimą, kuris skatina už skausmo suvokimą atsakingų galūnių dauginimąsi.

Dėl to atsiranda hiperalgezija, ty sustiprinta ir (arba) perdėtai užsitęsusi skausmo reakcija į kitaip nedidelį skausmo dirgiklį.

Vulvos skausmas taip pat skatina dalies gynybinę reakciją, reakciją, kuri išprovokuoja nuolatinį raumenų spazmą (dubens dugno hipertoną), o tai savo ruožtu sukelia skausmą; taip susidaro užburtas ratas.

Prieš šį hipertoniją gali pasireikšti vulvodinija (kaip ir vaginizmo atvejais) arba jį gali sukelti su sutrikimu susijusi dispareunija.

Vulvodinijos simptomai

Tai būdingi vulvodinijos simptomai

  • vulvos skausmas ir deginimas spontaniškai arba dėl sąlyčio su drabužiais; apie sutrikimą pranešama daugiausia vestibuliarinėje srityje, tačiau jis gali apimti visą sritį, paveikti išangę ir šlaplės sritį, kartu su gaktos svorio jausmu ir nuovargiu bei deginimu šlapinantis;
  • tirpimas ir patinimas;
  • stiprus skausmas liečiant ir bandant prasiskverbti į makštį;
  • dispareunija (makšties skausmas lytinių santykių metu);
  • nuolatinis diskomforto, nerimo ir depresijos jausmas.

Be to, pacientas kenčia nuo vulvodinijos

  • jaučiasi kaip adatos dūris; jaučia gaktos, vulvos ar perianalinės srities dilgčiojimus ar elektros smūgius;
  • turi būdingų infekcijos (vaginito ar cistito) simptomų, tačiau tepinėlis ir šlapimo pasėlis yra neigiami;
  • kelnės ir kelnaitės sukelia dirginimą, kuris kartais trukdo sėdėti ar vaikščioti;
  • jaučia abrazyvinį pojūtį prie įėjimo į makštį;
  • sunku šlapintis ir šlapimo deginimas;
  • šie simptomai trunka ilgiau nei tris mėnesius.

Vulvodinijos diagnozė

Simptomatologija, su kuria pasireiškia vulvodinija, kuri atsiranda atidžiai ištyrus paciento istoriją, labai padės diagnozuoti.

Objektyvus tyrimas nenustato jokios dalies anomalijos; kartais pastebimas vestibuliarinės srities paraudimas, tačiau nepatvirtinamas joks kitas specifinis bakterinio, grybelinio ar virusinio uždegimo požymis.

Todėl, nesant konkrečios priežasties, kuri, pavyzdžiui, infekcija ar kita patologija, lydi matomų požymių vulvos srityje (pvz., įpjovimų ar pažeidimų), vulvodinijos diagnozė yra labai tikėtina.

Labai svarbus, bet ne visada pasireiškiantis semiologinis požymis yra padidėjęs jautrumas spaudimui ant vulvos ir pozityvumas Q-tip testui arba tepinėlio testui.

Šį testą sudaro nedidelis spaudimas Q antgaliu tam tikriems vestibuliarinio aparato taškams, dėl kurių moteriai, kenčiančiai nuo vulvodinijos, atsiranda stiprus ir ūmus skausmas.

Vulvodinijos terapija: kaip ji gydoma?

Vulvodinija yra sudėtingas sindromas, dažnai nediagnozuojamas, nes klinikinių įrodymų yra mažai arba jų visai nėra.

Atpažinti sindromą ir paaiškinti moteriai jos sutrikimo priežastis – jau svarbus pirmas žingsnis.

Sąmoningumas leidžia ramiau elgtis su įvairiomis terapinėmis priemonėmis, skirtomis būklei, kuriai būdingi pakilimai ir nuosmukiai.

Santykis su gydytoju, kuris išmano problemą visais aspektais, yra lemiamas ligos išsprendimui: kadangi priežastys yra įvairios ir įvairios, terapija turi būti ne tik pritaikyta, bet ir pritaikyta bei keičiama atsižvelgiant į simptomatologiją.

Todėl vulvodinijos gydymas apima įvairius metodus, kuriais siekiama sumažinti skausmingų pojūčių dažnį ir intensyvumą.

Veiksmingiausia vaistų terapija yra cikliniai antidepresantai ir prieštraukuliniai vaistai, kurie mažomis dozėmis nutraukia lėtinio skausmo grandines ir nenormalų nervų jautrumą, pakeisdami neuromediatorių (cheminių medžiagų, pernešančių impulsus iš vieno nervo į kitą) lygį.

Vietiniai anesteziniai kremai (pavyzdžiui, lidokainas) gali būti tepami tiesiai ant vestibuliarinės srities, kad būtų sumažintas trumpalaikis skausmas, ypač prieš lytinį aktą.

Taip pat naudojami kremai, slopinantys putliųjų ląstelių aktyvumą (pvz., adelmidrolis ir natrio kromoglikatas).

Jei dėl skausmo labai susitraukę dubens raumenys, gali praversti fizioterapija.

Rekomenduojamas dubens raumenų elektromiografinis biofeedback – savęs atsipalaidavimo technika, mokanti kontroliuoti raumenų susitraukimus ir jų sukeliamą skausmą.

Kiekviena fizinės terapijos programa pritaikoma pagal paciento pirminio įvertinimo rezultatus.

Todėl patartina prižiūrėti kineziterapeutą.

Taip pat naudojamas TENS (TransCutaneous Electrical Nerve Stimulation). Šis metodas susideda iš elektrodų uždėjimo ant pažeistos vietos, skleidžiančių žemo dažnio elektrinius impulsus, galinčius slopinti nervų aferentus, susijusius su skausmo perdavimu.

Žemi dažniai taip pat naudojami siekiant skatinti neuropeptidų ir kitų cheminių mediatorių, tokių kaip endorfinų ir opiatų, medžiagos P, dalyvaujančios skausmo suvokime ir perdavimu, gamybą.

Taip pat naudingi ir vidiniai, ir išoriniai savimasažo pratimai, atliekami spaudžiant skausmo taškus.

Fizinė terapija, jei ji atliekama reguliariai, palengvina 80% atvejų.

Visai neseniai daug žadančių rezultatų buvo pasiekta naudojant gydymo metodus, pirmiausia naudojamus kovojant su makšties atrofija (ospemifenu ir frakciniu CO2 LAZERIU).

Veiksmingai drėkindami pogleivinės stromos kraujagysles, šie vadovai skatina normalų vulvos gleivinės epitelizaciją ir elastinių bei kolageno skaidulų padidėjimą, neleidžiančių dirginamiesiems dirgikliams pasiekti turtingą vestibuliarinę ir vulvos inervaciją, kuri yra sudirgusi ir sukelianti hiperalgetinį poveikį.

Be medicininių ir farmakologinių priemonių, reikia laikytis gyvenimo būdo ir elgesio metodo, siekiant sumažinti dirginančius dirgiklius.

Tai yra atsargumo priemonės

  • dėvėkite baltus medvilninius apatinius ir patogias, laisvo kirpimo kelnes.
  • Nedėvėkite apatinių per naktį.
  • Venkite dažno plovimo. Vestibuliarinei sričiai pakanka vandens.
  • Venkite purškiamų dezodorantų, kvepalų, makšties dušų, depiliacinių kremų.
  • Naudokite tinkamus intymius prausiklius: švelnius ir bekvapius.
  • Vidinius tamponus pakeiskite išoriniais, geriausia medvilniniais, plaunamais ir daugkartiniais.
  • Naudokite gydytojo rekomenduojamus tepalus, kad lytiniai santykiai būtų patogesni. Galima naudoti ir paprastą augalinį aliejų.
  • Venkite fizinių pratimų, kai trina ir trina vulvos sritis (pvz., važiavimas dviračiu, važiavimas dviračiu ar sukimasis).

Skaityti taip pat:

Emergency Live Dar daugiau...Tiesiogiai: atsisiųskite naują nemokamą laikraščio programą, skirtą IOS ir Android

Kas yra Vulvodynia? Simptomai, diagnozė ir gydymas: pasitarkite su ekspertu

Skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje: galimos ascito priežastys ir simptomai

Kas sukelia pilvo skausmą ir kaip jį gydyti

Dubens varikozė: kas tai yra ir kaip atpažinti simptomus

Ar endometriozė gali sukelti nevaisingumą?

Transvaginalinis ultragarsas: kaip tai veikia ir kodėl tai svarbu

Candida Albicans ir kitos vaginito formos: simptomai, priežastys ir gydymas

Kas yra vulvovaginitas? Simptomai, diagnozė ir gydymas

šaltinis:

Pagine Mediche

tau taip pat gali patikti