Gimdos kaklelio displazija: kokie yra rizikos veiksniai ir kaip ją gydyti
Gimdos kaklelio displazija yra nenormalus ir sutrikęs gimdos kaklelio paviršinių ląstelių augimas. Terminas „plazija“ reiškia augimą
Todėl „displazija“ reiškia netvarkingą ląstelių augimą
Norint geriau suprasti šio termino reikšmę, pravartu pirmiausia ištirti normalų gimdos kaklelį.
Žvelgiant pro mikroskopą į paviršinį ląstelių pamušalą, ty į normalaus gimdos kaklelio epitelį, matomi ląstelių sluoksniai.
Normalus pasiskirstymas yra toks, kad giliausią sluoksnį sudaro jaunos, suapvalintos ląstelės, kurios bręstant juda paviršiaus link ir įgauna palaipsniui plokštesnę formą.
Taigi paviršius sudarytas iš plokščių ląstelių.
Displazijos atveju šio organizuoto augimo proceso trūksta
Sergant lengva displazija (CIN 1 – LSIL), sutrikimas paveikia tik giliausio epitelio sluoksnio ląsteles, kurios atrodo nenormalios.
Esant vidutinio sunkumo displazijai (CIN 2 – HSIL), nenormalios ląstelės apima iki dviejų trečdalių gimdos kaklelio epitelio gleivinės.
Sergant sunkia displazija ir (arba) karcinoma in situ (CIN 3 -HSIL), visas epitelio storis yra sutrikęs, tačiau nenormalios ląstelės dar nėra išplitusios žemiau epitelio „pagrindo“.
Gimdos kaklelio displazija taip pat vadinama „ikivėžiniu pažeidimu“, nes ji laikinai atsiranda prieš gimdos kaklelio vėžį.
Sergant invaziniu vėžiu, ne tik sutrikęs visas epitelio storis, bet ir nenormalios ląstelės prasiskverbė už epitelio „pagrindo“ ir išplito į apatinį stromos audinį.
Iš šios vietos nenormalios ląstelės gali „metastazuoti“, ty krauju ir (arba) limfos kanalais migruoti į kitas kūno dalis.
Invazinis vėžys gydomas visiškai kitaip nei displazija.
Kodėl man pasireiškia gimdos kaklelio displazija?
Yra keletas gimdos kaklelio displazijos rizikos veiksnių.
Tai apima seksualinį išlaidumą, lytinių organų infekciją su tokiais virusais kaip herpesas ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV), rūkymą ir imuninę sistemą slopinančių vaistų (radioterapijos, kortizono) vartojimą.
Moterys, kurioms išsivysto gimdos kaklelio displazija, taip pat gali turėti tik kai kuriuos arba nė vieno iš šių rizikos veiksnių.
Šiuo metu labiausiai paplitęs gimdos kaklelio displazijos rizikos veiksnys yra lytinių organų infekcija su žmogaus papilomos virusu (ŽPV), kuris dažniausiai (bet ne visada) perduodamas per lytinius santykius.
Kai kurie ŽPV tipai gali sukelti kondilomas, ty mažus žiedinius kopūstus primenančius odos išaugimus vulvos odoje, perianalinėje srityje, makšties paviršiuje, gimdos kaklelyje arba vyro partnerio odoje.
Kita vertus, kiti ŽPV tipai gali „transformuoti“ gimdos kaklelio ląsteles taip, kad palengvintų displazijos atsiradimą.
Daugėja įrodymų, kad rūkymas yra dar vienas svarbus gimdos kaklelio displazijos rizikos veiksnys
Moteris, kuri rūko, net retkarčiais, turėtų mesti rūkyti, jei jai yra gimdos kaklelio displazija.
Moterims, sergančioms displazija ir toliau rūkančioms, ne tik dažniau pasikartojanti gimdos kaklelio displazija, nepaisant tinkamo gydymo, bet ir didesnė rizika susirgti displazija ar vėžiu kitose vietose, įskaitant makštį, vulvą, plaučius, skrandį ir kt.
Kaip gydoma gimdos kaklelio displazija?
Yra daug gimdos kaklelio displazijos gydymo būdų.
Veiksniai, turintys įtakos gydymo pasirinkimui, yra displazijos mastas ir sunkumas, moters amžius, jos noras pastoti ateityje ir galimos kitos ginekologinės problemos.
Dažniausi gimdos kaklelio displazijos gydymo metodai yra lazeris, LEEP ir chirurginė konizacija.
Gimdos kaklelio displazijos gydymo, tiek medicininio, tiek chirurginio, tikslas yra pašalinti pažeidimą ir taip sustabdyti vėžio vystymąsi.
Tačiau, nepaisant atliekamo gydymo, displazija gali pasikartoti, ty gali pasikartoti.
Paprastai pasikartojimas nėra rimta problema, jei jis atrandamas ir pradedamas gydyti anksti; tačiau jis gali išsivystyti į vėžį, kaip ir pirminis pažeidimas, jei negydomas.
Todėl pirmuosius metus po gydymo būtina reguliariai tikrintis (kolposkopija) kas 3 mėnesius, kitais metais – kas 6 mėnesius, o vėliau – kartą per metus.
Gydymas
Lazeris. Anglies rūgšties lazeris naudoja nedidelį infraraudonųjų spindulių spindulį, kad išgaruotų (sunaikintų paversdamas garais) nenormalias ląsteles.
Lazerio spindulys žmogaus akiai nematomas ir kolposkopo lęšiu sufokusuojamas į mažytį taškelį (0.1–2 milimetrai).
Tai labai tiksli technika, nes lazerio spindulio veikimo plotą ir gylį galima valdyti labai tiksliai.
Tiesą sakant, daugiau nei 90% pacientų pasveiksta po vieno gydymo.
Daugybė tyrimų parodė, kad šis metodas neturi neigiamos įtakos vaisingumui ar nėštumo mechanizmams.
Tai paprastas ir neskausmingas metodas, atliekamas taikant vietinę nejautrą.
Paprastai likus 30 minučių iki gydymo pacientams yra duodama skausmą malšinančių vaistų, kad būtų slopinami mėnesinių skausmai po gydymo.
Kartais gali pasireikšti ir varginantis, bet retai rimtas kraujavimas.
LEEP (kilpinė elektrochirurginė iškirpimo procedūra).
LEEP reiškia kilpos elektrochirurginio iškirpimo procedūrą.
Displazijai pašalinti naudojama maža, elektra įkrauta kilpa.
Ši technika yra naudinga, nes ji atliekama greitai ir suteikia kūgio arba cilindro mėginį, kurį vėliau galima ištirti patologijos laboratorijoje.
Jis taip pat ypač naudingas esant displazijai, besitęsiančiam iki endocervikinio kanalo.
Jis atliekamas taikant vietinę nejautrą.
Pooperaciniai simptomai yra į menstruacijas panašūs mėšlungis ir paprastai ribotas kraujavimas.
Konizacija (kūgio biopsija). Konizacija yra chirurginė procedūra, kurios metu pašalinama kūgio formos gimdos kaklelio dalis.
Ji atliekama stacionare dienos ligoninėje ir gali būti atliekama naudojant lazerį (lazerio koningija), skalpelį (šalto ašmenų koningo) arba makroadatos elektrodą ir gali būti derinamas su D&C (dilatacija ir kiuretažas). ) įvertinti aukštesnes ląsteles gimdoje.
Kūgis gali turėti diagnostinių ir (arba) terapinių tikslų: diagnostikos tikslais atliktas kūgis kai kuriais atvejais vienu metu gali išspręsti problemą visiškai pašalindamas pažeidimą, kuris gali būti biopsijos audinyje.
Konizacija kartais gali būti pasirinkta kaip pasirenkamas displazijos gydymas, ypač jei ji reikšmingai apima gimdos kaklelio kanalą.
Skaityti taip pat:
Kolposkopija: kaip pasiruošti, kaip ji atliekama, kada tai svarbu
Ambulatorinės histeroskopijos naudojimas ankstyvajai diagnostikai
Skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje: galimos ascito priežastys ir simptomai
Kas sukelia pilvo skausmą ir kaip jį gydyti
Dubens varikozė: kas tai yra ir kaip atpažinti simptomus
Ar endometriozė gali sukelti nevaisingumą?
Transvaginalinis ultragarsas: kaip tai veikia ir kodėl tai svarbu
Candida Albicans ir kitos vaginito formos: simptomai, priežastys ir gydymas
Kas yra vulvovaginitas? Simptomai, diagnozė ir gydymas
Makšties infekcijos: kokie yra simptomai?
Chlamidijos: kokie yra simptomai ir kaip ją gydyti
Chlamidijos, tylios ir pavojingos infekcijos simptomai ir prevencija
Vaistai, naudojami akušerijos ekstremaliose situacijose, siekiant pakeisti gimdos susitraukimus
Visa ir operatyvi histerektomija: kas tai yra, ką jos apima
Salpingitas: šio kiaušintakių uždegimo priežastys ir komplikacijos
Hysterosalpingografija: pasirengimas tyrimui ir jo naudingumas
Endometriozė: simptomai, diagnozė ir gydymas
„Pap Test“ arba „Pap Smear“: kas tai yra ir kada tai padaryti
Ginekologinis vėžys: ką reikia žinoti norint jų išvengti
Vulvodynia: kokie yra simptomai ir kaip ją gydyti
Kas yra Vulvodynia? Simptomai, diagnozė ir gydymas: pasitarkite su ekspertu