Apendicitas: priežastys, simptomai ir gydymas
Apendicitas yra apendikso uždegimas, plonas kanalėlis, prasidedantis aklojoje žarnoje ir esantis dešiniajame apatiniame pilvo kvadrante.
Apendiksas yra imuninės sistemos dalis ir atlieka svarbią apsauginę funkciją pirmaisiais gyvenimo metais, bet vėliau tampa infekcijos „taikiniu organu“.
Apendicinė infekcija gali pasireikšti ūmine arba lėtine forma:
- ūminiu apendicitu dažniausiai susergama nuo 6 iki 20 metų, nors gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Jis atsiranda, kai apendiksas prisipildo svetimkūnio, dėl kurio jis išsipučia (pvz., gleivių, išmatų ar parazitų) ir sukelia virulentišką žarnyno bakterinės floros dauginimąsi.
- lėtinis apendicitas – tai lėtinis apendicito uždegimas, kuris dažniausiai atsiranda dėl nediagnozuoto ar neoperuoto ūminio apendicito. Tai pasireiškia skausmu, blogu apetitu, pykinimu, o moterims – dėl plačių limfinių jungčių tarp vidinių lytinių organų ir apendikso – dažnai siejama su ginekologinėmis problemomis.
Apendicito priežastys
Apendikso viduje yra žarnyno bakterinė flora: Escherichia coli, Streptococci ir Staphylococci bakterijos, kurios paprastai yra nekenksmingos, tam tikromis sąlygomis gali nenormaliai daugintis ir sukelti organo uždegimą.
Suveikianti būklė paprastai yra priedėlio spindžio užsikimšimas, dėl kurio bakterijos stagnuoja ir sukelia infekciją.
Užsikimšimas gali turėti įvairių priežasčių: krešulių gleivių, akmenų, parazitų, nenormalios apendikso padėties, kurią sukelia per didelis jo ilgis.
Kitos provokuojančios sąlygos yra labai riebaus arba daug dažų turinčio maisto vartojimas ir ypač tabako rūkymas.
Apendicito požymiai ir simptomai
Apendicitas tipiškais atvejais pasireiškia stipriu ir staigiu pilvo skausmu, kurį lydi spygliai.
Skausminga vieta skiriasi, tęsiasi iki viso pilvo arba nuo bambos žemyn, daugiausia lokalizuota apatinėje dešinėje pusėje.
Retesniais atvejais jis gali paveikti šlaunį.
Skausmas gali sustiprėti judant, giliai įkvėpus, palpuojant, kosint ar čiaudint.
Kiti simptomai yra pykinimas, vėmimas, karščiavimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
Daugeliu atvejų simptomai gali būti neryškūs arba pasireikšti netipiniais simptomais ir požymiais, ypač suaugusiesiems, todėl kartais sunku diagnozuoti.
Apendicito diagnozė
Apendicito diagnozė daugiausia nustatoma remiantis klinikiniu tyrimu, tačiau kai kuriais kraujo tyrimais (vert baltieji kraujo kūneliai, nusėdimo greitis – ESR, C reaktyvusis baltymas), ultragarsu ir tam tikrais atvejais kompiuterine tomografija, kuri gali padėti atskirti apendikulinės kilmės skausmą nuo skausmo, kuris turi kitų priežasčių, arba išryškinti abscesų buvimą ar prasidedančią patologiją. kituose organuose.
Apendicito komplikacijos
Uždegęs apendiksas gali plyšti arba perforuoti, dėl to pilvo ertmė gali būti užteršta užkrėstomis medžiagomis ir vėliau atsirasti pūlių: mes kalbame šiais peritonito atvejais.
Taip pat galima evoliucija iki apendikulinio absceso.
Apendicito gydymas
Apendicito gydymas susideda iš chirurginio apendikso pašalinimo (apendektomijos).
Vien tik medicininis gydymas (apendicito „aušinimas“ antibiotikais ir ledo paketu) kelia atkryčio, dažnai net virulentiškesnio pavidalo, ir chroniškumo riziką.
Chirurgija atliekama taikant bendrąją nejautrą ir gali būti atliekama per kelių centimetrų pjūvį arba laparoskopiškai, tai yra, paprastai su trimis prieigais po maždaug 1 cm.
Ypatingais atvejais gali prireikti padaryti didesnius pjūvius
Laparoskopinė technika daugiausia skiriama moterims, ypač kai yra neaiškumų dėl lytinių organų ligų diagnozės ir nutukusiems pacientams, kuriems chirurginis pjūvis turėtų būti didesnis.
Tačiau kitais atvejais laparoskopija randa indikacijų dėl jos teikiamų pranašumų, kurie yra tuo labiau akivaizdūs, kuo didesnis priedėlio uždegimo laipsnis.
Dabar akivaizdu, kad žaizdų infekcijų, pooperacinių sąaugų ir pjūvio išvaržų (laparocelių) dažnis yra žymiai mažesnis.
Be to, jei simptomų priežastis buvo kita nei apendikso uždegimas, laparoskopija suteikia pranašumą diagnozuoti ir galutinai gydyti per tuos pačius pjūvius, todėl nereikia plėsti pilvo pjūvio.
Tačiau medicininėje literatūroje nėra jokių aiškių įrodymų, kad, palyginti su tradiciniu pjūviu, jis būtų pranašesnis už pooperacinį skausmą, buvimo ligoninėje trukmę ir įprastos fizinės veiklos atnaujinimą.
Jei apendiksas plyšo, sukeldamas peritonitą, reikia skubios operacijos, kurios pabaigoje paprastai paliekamas drenas, į pilvo ertmę įkišamas mažas vamzdelis, leidžiantis pūliams pasišalinti išoriškai; drenavimo vamzdelis pašalinamas po kelių dienų, kai nebėra pilvo infekcijos pavojaus.
Skaityti taip pat:
Tulžies diegliai: kaip atpažinti ir gydyti
Kas sukelia pilvo skausmą ir kaip jį gydyti
Apendicitas: kas jį sukelia ir kaip su juo kovoti
Žarnyno sutrikimai, žarnyno kilpų ultragarsas diagnozei
Pepsinė opa, kurią dažnai sukelia Helicobacter Pylori
Pepsinė opa: skrandžio opos ir dvylikapirštės žarnos opos skirtumai
Velso žarnyno chirurgijos mirtingumo rodiklis didesnis nei tikėtasi
Dirgliosios žarnos sindromas (IBS): gera būklė, kurią reikia kontroliuoti
Opinis kolitas: ar yra gydymas?
Kolitas ir dirgliosios žarnos sindromas: kuo jie skiriasi ir kaip juos atskirti?
Dirgliosios žarnos sindromas: simptomai, kuriais jis gali pasireikšti
Lėtinė uždegiminė žarnyno liga: Krono ligos ir opinio kolito simptomai ir gydymas
Ar stresas gali sukelti pepsinę opą?
Kuo skiriasi divertikulitas ir divertikuliozė?
Dirgliosios žarnos sindromas (IBS): gera būklė, kurią reikia kontroliuoti
Gastroezofaginis refliuksas: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas