Lytinių organų uždegimai: vaginitas
Vaginitas yra makšties uždegimas. Tai gali pasireikšti kaip baltos arba gelsvos išskyros, kartais dvokiančios, gali pasireikšti niežulys ir deginimas
Ją skatina makšties pH pokyčiai, kurie sumažina bakterijų, paprastai esančių makštyje, fiziologinę pusiausvyrą ir skatina patogeninių mikrobų patekimą.
Makšties uždegimą gali sukelti bakterijos (Gardnerella), grybeliai (Candida) ir pirmuonys (Trichomonas), tačiau jį gali sukelti ir hormoniniai pokyčiai (pvz., sumažėjęs estrogenų kiekis pomenopauziniu laikotarpiu).
Kas yra vaginitas?
Dažniausios priežastys yra šios:
- bakterijos
- grybai
- parazitai
- dirginančių produktų naudojimas
- hormoniniai pokyčiai
Kokios yra vaginito priežastys?
Vaginito priežastys gali būti kelios.
Taigi galima atskirti:
- Bakterinis vaginitas: paprastai makštyje esančių „gerųjų“ bakterijų yra daugiau nei „blogųjų“. Tačiau gali atsitikti taip, kad „blogųjų“ bakterijų per daug padaugėja, pažeidžiant makšties bakterinės floros pusiausvyrą ir sukeliant bakterinį vaginitą.
- Grybelinis makšties uždegimas: atsiranda, kai pakinta makšties pusiausvyra (pvz., po gydymo antibiotikais), kurie leidžia įsitvirtinti specifiniams grybeliams – dažniausiai Candida albicans.
- Parazitinis vaginitas: paprastai jį sukelia pirmuonis, vadinamas Trichomonas vaginalis. Tai viena iš labiausiai paplitusių lytinių infekcijų: mikroorganizmas dažniausiai vyrų šlapimo takus užkrečia besimptomiai, o vėliau perduodamas moteriai lytinių santykių metu.
- Neinfekcinis makšties uždegimas: įvairios priemonės – intymių prausikliai, skalbimo mašinų plovikliai, tamponai, tamponai, makšties purškalai, dušai, spermicidiniai produktai – gali dirginti makšties audinius.
- Galiausiai „atrofinis vaginitas“ apibrėžiamas kaip makšties uždegimas, kurį sukelia hormoniniai pokyčiai (gana dažnas sutrikimas po menopauzės).
- Aktininis vaginitas: tai makšties uždegimas, sukeltas spindulinės terapijos, atliekamos gydant tam tikras vėžio formas.
Kokie yra vaginito simptomai?
Simptomai gali būti:
- makšties išskyrų spalvos, kvapo ir (arba) kiekio pasikeitimas
- niežulys ir (arba) deginimas
- skausmas ar dirginimas lytinių santykių metu
- skausmingas šlapinimasis
- lengvas kraujavimas
Tam tikri simptomai gali padėti atskirti vaginito tipą:
- bakterinio vaginito atveju pagrindinis simptomas yra nemalonaus kvapo pilkšvai baltos išskyros. Kvapas gali būti žuvies ir gali būti stipresnis po menstruacijų ar lytinių santykių;
- sergant grybeliniu makšties uždegimu, pagrindinis simptomas yra vulvos/makšties niežėjimas, lydimas baltų, tirštų sekretų (panašus į varškę);
- sergant trichomoniniu vaginitu, pagrindinis simptomas yra išskyros, kurios gali būti nuo gelsvos iki žalsvos ir gali būti putotos. Paprastai tai lydi vulvo-makšties deginimas.
Kaip išvengti vaginito?
Prevencija yra svarbi:
- Jei nebūtina, venkite makšties drėkinimo: makštį, kaip ir kitas kūno dalis, reikia normaliai valyti. Per daug intensyviai plaunant makštį, pvz., makšties drėkinimą, gali sutrikti joje įprastai esančių bakterijų pusiausvyra ir padidėti infekcijos rizika.
- Pasinaudojus tualetu, pravartu šluostyti iš priekio į galą, o ne atvirkščiai: taip išvengiama išmatų bakterijų plitimo į makštį.
- Skalbdami pirmenybę teikite dušui, o ne voniai: nuplaukite naudojamą ploviklį ir gerai išdžiovinkite, kad nesustingtų drėgmė. Nenaudokite per daug agresyvių muilų.
- Prezervatyvo naudojimas lytinių santykių metu padeda išvengti lytiniu keliu plintančio vaginito.
Diagnozė
Kartais diagnozę specialistas gali nustatyti dėl paties paciento praneštų simptomų.
Akivaizdu, kad labai padeda specialisto ginekologinė apžiūra.
Esant poreikiui, tyrimo metu specialistas gali paimti išskyrų mėginį, kurį ištirs laboratorijoje, kad patvirtintų vaginito rūšį.
Gydymas
Atsižvelgiant į daugybę vaginito priežasčių, pacientams gali būti taikoma keletas gydymo būdų.
Esant bakteriniam vaginitui, gali būti skiriami antibiotikai, vartojami per burną arba tepami lokaliai (kremo, kiaušialąsčių ar gelio pavidalu).
Gydymas paprastai trunka 5-7 dienas.
Grybelinis vaginitas paprastai gydomas priešgrybeliniais vaistais.
Jie gali būti vartojami per burną arba lokaliai (kremai, kiaušialąstės, tabletės arba makšties kapsulės).
Geriamieji antibiotikai paprastai skiriami nuo trichomoninio vaginito, tačiau yra ir specifinių vietinių gydymo būdų.
Atrofinis vaginitas gali būti veiksmingai gydomas įvairių formų estrogenais (tabletėmis, geliais, kremais, pleistrais).
Estrogenų vartojimą visada turi įvertinti specialistas ir vengti, jei yra kontraindikacijų.
Ten, kur nėra galimybės skirti hormonų terapijos, bus ribojamas minkštinančių ir lubrikantų produktų naudojimas.
Tie patys produktai taip pat dažniausiai naudojami sergant spinduliniu vaginitu.
Norint gydyti neinfekcinį vaginitą, būtina nustatyti ir pašalinti dirginimo šaltinį.
Skaityti taip pat:
Gimdos kaklelio displazija: kokie yra rizikos veiksniai ir kaip ją gydyti
Vulvodynia: kokie yra simptomai ir kaip ją gydyti
Kas yra Vulvodynia? Simptomai, diagnozė ir gydymas: pasitarkite su ekspertu
Skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje: galimos ascito priežastys ir simptomai
Kas sukelia pilvo skausmą ir kaip jį gydyti
Dubens varikozė: kas tai yra ir kaip atpažinti simptomus
Ar endometriozė gali sukelti nevaisingumą?
Transvaginalinis ultragarsas: kaip tai veikia ir kodėl tai svarbu
Candida Albicans ir kitos vaginito formos: simptomai, priežastys ir gydymas
Kas yra vulvovaginitas? Simptomai, diagnozė ir gydymas
Vulvodynia: priežastys, simptomai ir gydymas