Socialinis nerimas: kas tai yra ir kada jis gali tapti sutrikimu
Patirti socialinį nerimą reiškia patirti fiziologinį suaktyvėjimą, kuriam būdingas, pavyzdžiui, prakaitavimas, tachikardija, burnos džiūvimas, pykinimas, drebulys ir pan., kai atsiduriame socialinėje situacijoje, kurioje jaučiamės pavaldūs kitų vertinimui. Iš kur toks nerimas?
Socialinio nerimo ištakos
Socialinį nerimą galima suprasti iš evoliucinės perspektyvos, grįžtant į mūsų protėvių laikus, kai gyvenimas grupėje buvo būtinas ir būtinas norint išgyventi, norint medžioti, įsigyti maisto, auginti palikuonis ir apsiginti nuo pavojų; todėl dalijimasis ir bendradarbiavimas buvo esminės išlikimo sąlygos, todėl pašalinimas iš grupės kėlė realią grėsmę.
Ši perspektyva leidžia mums geriau paaiškinti socialinio atstūmimo baimės kilmę ir priėmimo bei įvertinimo poreikį, taigi suprasti, kodėl visi žmonės nori atrodyti gerai ir bijo kitų atstūmimo.
Šiuo metu, nors mūsų išgyvenimas mažiau priklauso nuo gyvenimo grupėje, kartais, kai mus vertina kiti žmonės (pvz., darbo pokalbio ar universiteto egzamino metu), dauguma žmonių patiria nerimą, kuris, esant vidutiniam lygiui būti naudingas siekiant optimalaus veikimo.
Kada socialinis nerimas tampa sutrikimu?
Nėra aiškaus atskyrimo tarp normalaus socialinio nerimo ir socialinio nerimo sutrikimo, tačiau galime pagalvoti, kas gali padėti mums atskirti šias dvi sąlygas.
Vienas parametras, galintis padėti suprasti, kada socialinis nerimas tampa problema, kurią reikia gydyti, yra asmens funkcionavimo ir gerovės sutrikimo laipsnis.
Žmonės, kenčiantys nuo šio nerimo sutrikimo, patiria stiprų nerimą net tokiose situacijose, kai iš tikrųjų nėra pavaldūs kitų vertinimui (pvz., valgydami restorane, klausdami informacijos), nes bijo, kad gali pasielgti žeminančiai arba kad kiti pastebėtų jų nerimą ir dėl to įvertintų juos kaip juokingus ar silpnus.
Kitų atstūmimas arba neigiamas vertinimas, kurie yra žmogiškoji patirtis, galinti apibūdinti socialinius santykius, kenčiantiems nuo šios formos nerimo sutrikimo tampa grėsme, nuo kurios jie turi bet kokia kaina apsisaugoti pasitelkdami netinkamas įveikos strategijas: baiminamasis socialinis. Taip išvengiama situacijų arba, kai tai neįmanoma, susiduriama su apsauginiais elgesiais, strategijomis, kurios ilgainiui yra sutrikimo palaikymo veiksniai.
Nuorodos
Marsigli N. (2018), „Stop social anxiety“, Erickson
Procacci M., Popolo R., Marsigli N., (2011), „Nerimas ir socialinis pasitraukimas. Įvertinimas ir gydymas“, Raffaello Cortina redaktorius
https://www.istitutobeck.com/beck-news/ansia-sociale
Skaityti taip pat:
Hipochondrija: kai medicinos nerimas pereina per toli
Ekologinis nerimas: klimato kaitos poveikis psichinei sveikatai
Nerimas: nervingumo, nerimo ar neramumo jausmas
Patologinis nerimas ir panikos priepuoliai: dažnas sutrikimas