Kolposkopija: makšties ir gimdos kaklelio tyrimas

Kolposkopija – tai testas, leidžiantis tiksliai vizualizuoti vulvos odą, makšties gleivinę (ty pamušalo paviršių) ir gimdos kaklelį.

Jei kolposkopijos metu aptinkama kokia nors nenormali sritis, tuo pačiu metu galima paimti nedidelį audinio mėginį (biopsiją), kuris vėliau siunčiamas į laboratoriją mikroskopinei analizei.

Kolposkopija paprastai atliekama norint nuodugniai ištirti makštį ir gimdos kaklelį, kai yra nenormalus Pap testas

Kolposkopijai atlikti ginekologas naudoja didinamąjį instrumentą, primenantį žiūronus, vadinamą kolposkopu.

Kolposkopas sustiprina regėjimą nuo 2 iki 60 kartų, todėl gydytojas gali aptikti anomalijas, kurios būtų išvengtos plika akimi.

Kai kurių tipų kolposkopai yra prijungti prie fotoaparato arba vaizdo kameros, leidžiančios gauti nuolatinius bandymo metu paryškintų įtartinų sričių vaizdus.

Atliekant kolposkopiją taip pat reikia, kad tiriami paviršiai būtų švelniai nuvalomi vatos tamponu, suvilgytu acto rūgštyje, o kartais ir jodo tirpalu (Lugolio tirpalu).

Šios medžiagos, tepamos ant tiriamų gleivinių, gali išryškinti visas galimas nenormalias vietas.

Paprastai nenormaliose vietose, kurias galima aptikti, paimama viena ar daugiau biopsijų, kad mikroskopinė paimto audinio analizė galėtų priimti galutinį sprendimą: ty ar tai uždegiminės ląstelės, ikivėžinės ląstelės (ty ląstelės, kurios gali išsivystyti į vėžį) ar vėžinių ląstelių.

Kam skirtas kolposkopijos tyrimas?

Kolposkopija nurodoma tokiomis sąlygomis

  • esant nenormaliam Pap testui, siekiant atidžiai ištirti gimdos kaklelio gleivinę, ar nėra nenormalių sričių. Jei kolposkopijos metu aptinkama nenormali sritis, paprastai tuo pačiu paimamas nedidelis audinio mėginys iš gimdos kaklelio paviršiaus (gimdos kaklelio biopsija) arba iš epitelio, išklojančio kanalą, per kurį gimda atsiveria į makštį (endocervikalinis kanalas). laikas kaip išbandymas.
  • Esant opai ar bet kokiai kitai anomalijai (pvz., genitalijų karpai), kurią randa pati pacientė arba ginekologinės patikros metu, vulvoje, makštyje ir (arba) gimdos kaklelyje.
  • Patikrinti laikui bėgant (medicinos žargonu – „sekimas“) nenormalios srities, paryškintos makšties ar gimdos kaklelio lygyje, raidą arba patvirtinti gydymo, atlikto dėl ikivėžinio pažeidimo, veiksmingumą.

Kaip pasiruošti kolposkopijai?

48 valandas prieš kolposkopiją nenaudokite dušų, ovulių, makšties kremų ar tamponų.

Taip pat šiuo laikotarpiu pageidautina vengti lytinių santykių.

Tiek traumos, susijusios su lytiniais santykiais, tiek intravaginalinių medžiagų vartojimas, gali įvairiai pakeisti arba užmaskuoti gimdos kaklelio paviršiaus ląsteles.

Kolposkopija turėtų būti atliekama tuo ciklo metu, kai nėra menstruacijų ar kraujavimo, nes kraujo buvimas gali trukdyti gerai vizualizuoti tiriamos gleivinės ypatybes.

Geriausias laikas mėginiui paimti yra ankstyvas mėnesinių ciklas, ty 10-20 dienų nuo menstruacijų pradžios.

Prieš atlikdamas tyrimą, ginekologas trumpai atkurs pacientės ligos istoriją, apklausdamas ją apie

  • mėnesinių (pirmųjų menstruacijų) laikas, menstruacinio ciklo ypatybės, paskutinių mėnesinių data. Jei yra amenorėja, pacientei gali būti naudinga prieš tyrimą atlikti nėštumo testą arba atlikti kraujo mėginį, kad būtų išvengta nėštumo. Prieš atlikdamas tyrimą, gydytojas turi atmesti nėštumo galimybę. Nors kolposkopija yra visiškai saugus tyrimas nėštumo metu, o net gimdos kaklelio biopsija turi mažą riziką (persileidimo rizika), tyrimo vietoje gali būti daugiau kraujavimo.
  • Bet koks vaistų vartojimas ir (arba) žinoma ar įtariama alergija vaistams ir (arba) kitoms medžiagoms.
  • Bet kokios kraujavimo problemos.
  • Bet kokios esamos arba buvusios makšties, gimdos kaklelio ar dubens infekcijos ir bet koks susijęs sisteminis (pvz., antibiotikai ar priešgrybeliniai vaistai) ir (arba) vietinis (pvz., kiaušialąsčių, kremų) gydymas.

Prieš kolposkopiją pacientės bus paprašyta pasirašyti sutikimo atlikti tyrimą formą, kurioje ji pareiškia, kad buvo informuota apie su tyrimu susijusią riziką ir sutinka su jo atlikimu.

Galiausiai pacientei gali būti naudinga prieš tyrimą ištuštinti šlapimo pūslę, kad būtų užtikrintas didesnis komfortas procedūros metu.

Kolposkopija: kaip atliekamas tyrimas

Kolposkopija – tai tyrimas, kurį ambulatoriškai atlieka patyręs ginekologas.

Jei procedūros metu prireikia biopsijos, paimtas audinys siunčiamas patyrusiam patologui mikroskopiniam tyrimui.

Pirmiausia pacientė turi ištuštinti šlapimo pūslę, nusivilkti visus drabužius žemiau juosmens ir atsigulti ant ginekologinės sofos, nugara ir pėdos į metalines atramas.

Ši padėtis reikalinga tam, kad ginekologas galėtų apžiūrėti makštį ir lytinių organų sritį.

Šiuo metu jis (ji) įves į makštį instrumentą, vadinamą veidrodžiu, kurio paskirtis – atskirti makšties sieneles ir taip apžiūrėti makšties vidų bei gimdos kaklelį.

Tada kolposkopas bus dedamas prie įėjimo į makštį, kad ginekologas, žiūrėdamas pro mikroskopą, padidintų makšties ir gimdos kaklelio paviršiaus vaizdą.

Po to tiriami paviršiai švelniai nuvalomi vatos tamponu, suvilgytu acto rūgštyje, o kartais ir jodo tirpalu (Lugolio tirpalu).

Šios medžiagos, tepamos ant tiriamų gleivinių, gali išryškinti visas galimas nenormalias vietas.

Jei tyrimas atskleidė, kad yra viena ar daugiau nenormalių sričių, šiose srityse bus paimta viena ar daugiau biopsijų, kad mikroskopinė paimto audinio analizė galėtų priimti galutinį sprendimą: ty ar tai uždegiminės ląstelės, ar ikivėžinės ląstelės. ty ląstelės, kurios gali išsivystyti į vėžį) arba vėžinės ląstelės.

Kraujavimas mėginių ėmimo vietoje paprastai būna labai mažas.

Tačiau kai kuriais atvejais kraujo netekimas gali būti labiau pastebimas, todėl reikia naudoti antihemoraginius vaistus arba hemostazinius geležies tirpalus (Monselio tirpalą) arba sidabro nitratą.

Jei audinių paėmimas turi būti atliekamas endocervikaliniame kanale, vietoj jo bus atliekama procedūra, žinoma kaip endocervikinis kiuretažas (ECC) ir (arba) endocervikoskopija.

Kadangi šios srities negalima vizualizuoti naudojant kolposkopą, tokiu atveju ginekologas į endocervikalinį kanalą švelniai įves mažą aštriabriaunį instrumentą, vadinamą kiurete, kuriuo nugremš nedidelę audinio dalį.

Endokervikinis kiuretažas užtrunka mažiau nei minutę, todėl jį atliekant gali atsirasti nedidelis mėšlungis.

Nėštumo metu jo atlikti negalima.

Kolposkopija ir biopsija paprastai trunka apie 15 minučių

Ar šis testas gali būti skausmingas? Pacientas gali jausti diskomfortą įdėdamas spenelį, ypač jei makštis yra sudirgusi, prastai sutepta ar sandari.

Atliekant gimdos kaklelio biopsiją, gali atsirasti dilgčiojimo pojūtis arba nedidelis mėšlungis.

Tačiau šiuos nemalonius pojūčius galima sumažinti arba visiškai panaikinti, jei pacientas atsipalaiduoja, giliai kvėpuoja tyrimo metu.

Kvėpavimo sulaikymas, judėjimas ar vidinės šlaunies raumenų susitraukimas yra visiškai neproduktyvus, nes tai ne tik pailgina laiką, reikalingą tyrimui atlikti, bet ir daro jį skausmingesnį.

Gali būti, kad po biopsijos pacientui gali pasireikšti nedidelis kraujavimas ir neaiškus diskomforto jausmas iki savaitės.

Todėl gali būti naudinga dėvėti higieninį rankšluostį arba sterilią marlę, kad apsaugotumėte drabužius.

Taip pat patartina bent savaitę po biopsijos vengti lytinių santykių, karštų vonių ir tamponų, kad gimdos kaklelis sugytų.

Nedidelis deginimas parą ar dvi po tyrimo galiausiai gali būti normalus.

Tačiau nedelsdami kreipkitės į savo ginekologą, jei po tyrimo pasireikš nenormalios reakcijos, pvz

  • sunkus kraujavimas iš makšties (daugiau nei įprastos menstruacijos)
  • karščiavimas
  • pilvo skausmas
  • gausios ir nemalonaus kvapo išskyros iš makšties.

Kokia rizika kyla atliekant kolposkopijos tyrimą?

Labai retai kolposkopija gali sukelti infekciją arba užsitęsusį kraujavimą. Kraujavimo galima išvengti patepant gimdos kaklelį hemostazinėmis ar antihemoraginėmis medžiagomis.

Galimi kolposkopijos rezultatai

Ginekologas pirminę kolposkopijos ataskaitą pacientei išduos iš karto, ty tyrimo pabaigoje.

Tačiau biopsijos atveju galutinis rezultatas bus paruoštas tik po kelių dienų (nuo 1 iki 3 savaičių, priklausomai nuo laiko, kurio reikia atskiroms laboratorijoms).

Kolposkopija ir gimdos kaklelio biopsija

  • Normalus: Acto rūgšties ir jodo panaudojimas neatskleidė jokių nenormalių sričių. Makšties ir gimdos kaklelio gleivinė atrodo normali. Mikroskopinis biopsinio audinio tyrimas, paimtas atliekant tyrimą vietoje, kuri atrodė nenormali, parodė normalų audinį.
  • Nenormalūs: nenormalios sritys buvo atskleistos užtepus acto rūgšties ir (arba) jodo. Makštyje arba gimdos kaklelyje buvo pastebėtos opos ar kiti pažeidimai, pvz., genitalijų karpos arba uždegiminių procesų pasekmės (dažniausiai infekcinės).

Tyrimo metu paimto biopsinio audinio mikroskopinis tyrimas parodė, kad yra nenormalių ląstelių, kurios rodo vėžį arba gali sukelti vėžį (ikivėžinius pažeidimus).

Kas gali trukdyti kolposkopijos rezultatui?

Kraujo buvimas gali trukdyti tinkamai vizualizuoti gimdos kaklelio ir makšties gleivinę, taigi ir tyrimo rezultatus.

Makšties infekcija gali pakeisti tiriamų gleivinių išvaizdą ir pakeisti kolposkopijos rezultatus.

Kolposkopija, atlikta praėjus mažiau nei 48 valandoms po dušų, lubrikantų ar makšties vaistų panaudojimo, gali duoti netikslius rezultatus, nes šie produktai gali įvairiai užmaskuoti ląsteles gimdos kaklelio paviršiuje.

Kolposkopija gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą, jei audinių mėginių paėmimas kiekybiškai (paimtos ląstelės yra mažos) arba kokybiškai (paimtos ląstelės nėra iš tos srities, kurioje yra pažeidimas) yra netinkamas.

Kolposkopija: bendri svarstymai

Kolposkopija nėra įprastas tyrimas, ty kaip gimdos kaklelio vėžio patikros testas.

Šiuo tikslu atliekamas Pap testas.

Nors normali kolposkopija ir neigiama biopsija visiškai neatmeta vėžio buvimo, tokiomis sąlygomis vėžio tikimybė yra gana menka.

Jei kolposkopijos ir biopsijos rezultatai nesutampa su neseniai atlikto PAP tyrimo rezultatais (pvz., Pap testas teigiamas – kolposkopija ir biopsija normali – Pap testas vėl teigiamas), gali prireikti pakartoti biopsiją arba, kartais, atlikti dar daugiau plataus tipo biopsija, atliekama kaip dienos ligoninės procedūra (hospitalizuojama ne ilgiau kaip 12 valandų) taikant vietinę, regioninę ar bendrąją nejautrą, pvz., LASER-kolposkopija arba LEEP.

Kai kuriais atvejais tokio tipo biopsija taip pat gali būti gydoma, nes sergantis audinys gali būti visiškai pašalintas.

Gimdos kaklelio vėžio diagnozei paprastai pakanka atlikti kolposkopiją su teigiama biopsija dėl vėžinių ląstelių buvimo.

Tačiau jie nepateikia tinkamos informacijos apie naviko mastą ir audinių invazijos gylį.

Kolposkopiją visada turi atlikti patyręs ginekologas, turintis didelę patirtį šioje srityje.

Nėštumo metu kolposkopija gali būti atliekama be rizikos.

Priešingai, gimdos kaklelio biopsija nėštumo metu turėtų būti atliekama tik tuo atveju, jei yra pagrįstas įtarimas dėl vėžio.

Nors neatrodo, kad gimdos kaklelio biopsija padidintų persileidimo riziką, ji padidina kraujavimo riziką mėginio ėmimo vietoje, todėl nėštumo metu jos reikėtų vengti.

Nėštumo metu audinių pašalinimas iš endocervikinio kanalo (endocervikinis kiuretažas) visada draudžiamas.

Skaitykite taip pat

Emergency Live Dar daugiau...Tiesiogiai: atsisiųskite naują nemokamą laikraščio programą, skirtą IOS ir Android

Kolposkopija: kas tai?

Kolposkopija: kaip pasiruošti, kaip ji atliekama, kada tai svarbu

Cistitas: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Cistitas, antibiotikai ne visada reikalingi: atrandame neantibiotikų profilaktiką

Policistinių kiaušidžių sindromas: požymiai, simptomai ir gydymas

Moterų cistitas, kaip su juo kovoti: urologinės perspektyvos

Kas yra Myomas? Italijoje Nacionalinis vėžio instituto tyrimas naudoja radiomiką gimdos fibromų diagnostikai

Kaip pasireiškia cistitas?

Gimdos kaklelio vėžys: prevencijos svarba

Kiaušidžių vėžys - įdomus Čikagos medicinos universiteto tyrimas: kaip išalkti vėžio ląsteles?

Vulvodynia: kokie yra simptomai ir kaip ją gydyti

Kas yra Vulvodynia? Simptomai, diagnozė ir gydymas: pasitarkite su ekspertu

Skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje: galimos ascito priežastys ir simptomai

Kas sukelia pilvo skausmą ir kaip jį gydyti

Dubens varikozė: kas tai yra ir kaip atpažinti simptomus

Ar endometriozė gali sukelti nevaisingumą?

Transvaginalinis ultragarsas: kaip tai veikia ir kodėl tai svarbu

Candida Albicans ir kitos vaginito formos: simptomai, priežastys ir gydymas

Kas yra vulvovaginitas? Simptomai, diagnozė ir gydymas

Šlapimo takų infekcijos: cistito simptomai ir diagnozė

Gimdos kaklelio vėžio atranka, THINPrep ir Pap testas: koks skirtumas?

Diagnostinė ir operatyvinė histeroskopija: kada tai būtina?

Histeroskopijos atlikimo būdai ir instrumentai

Ambulatorinės histeroskopijos naudojimas ankstyvajai diagnostikai

Gimdos ir makšties prolapsas: koks yra gydymas?

Dubens dugno disfunkcija: kas tai yra ir kaip ją gydyti

Dubens dugno disfunkcija: rizikos veiksniai

Salpingitas: šio kiaušintakių uždegimo priežastys ir komplikacijos

Hysterosalpingografija: pasirengimas tyrimui ir jo naudingumas

Ginekologinis vėžys: ką reikia žinoti norint jų išvengti

Šlapimo pūslės gleivinės infekcijos: cistitas

Šaltinis

Pagine Mediche

tau taip pat gali patikti