Elektromiografija: kas tai yra ir kam ji naudojama gydant nervų sutrikimus?

Pakalbėkime apie elektromiografiją: daugelis žmonių, sulaukę tam tikro amžiaus, patiria motorikos sutrikimų. Jie negali suvokti daiktų, nebegali tinkamai vaikščioti arba jiems sunku atlikti įprastus kasdienius gestus.

Daugelis žmonių, atliekančių tam tikrą judesį tam tikru dažniu (pvz., pianistai), gali patirti net labai skausmingus sąnarių, naudojamų tam judesiui atlikti, sutrikimus.

Daugelis žmonių negali suprasti, kas vyksta su jų kūnu, tačiau jaučia skausmą, diskomfortą, dilgčiojimą ir negalėjimą atlikti tam tikrų judesių.

Visiems šiems žmonėms, taip pat patyrusiems traumą ar traumą, reikia atlikti specialų tyrimą, kad būtų patikrintas pažeistų dalių funkcionalumas, šis tyrimas vadinamas elektromiografija, pažiūrėkime, kas tai yra.

Kas yra elektromiografija

Elektromiografija yra diagnostinis testas, naudojamas nervų ir raumenų funkcijoms įvertinti ir taip nustatyti, ar yra neuropatija ar miopatija.

Todėl tai yra funkcinis testas, ty jis tiria tiriamų raumenų ar nervų funkcionalumą.

Šis funkcionalumas gali būti aptiktas adatine elektromiografija, ty naudojant plonas skirtingo ilgio adatas, priklausomai nuo vertinamo raumens, kurios įvedamos į raumenį, kad būtų fiksuojamas jo aktyvumas.

Tada yra laidumo greičio testas, arba elektroneurografija (ENG), kuria įvertinamas nervų informacijos laidumas, naudojant elektrinius dirgiklius, kurie uždedami ant odos elektrodais, kai kuriais atvejais – po oda mažomis adatėlėmis.

Šie testai skiriasi nuo kompiuterinės tomografijos ir ultragarso, kurie yra morfologiniai tyrimai.

Taigi iš esmės elektromiografija padeda įvertinti raumenų ir nervų funkcionalumą ir, be abejo, išryškina bet kokias neurologines problemas.

Dažnai stiprus dilgčiojimas, ypač rankose, yra neteisingai interpretuojamas ir greitai kreipiamasi į gydytoją, baiminantis, kad tai infarktas, tačiau tada paaiškėja, kad tai gali būti koks nors nervų ar raumenų sutrikimas.

Kada šis testas turėtų būti atliktas?

Elektromiografija skiriama, kai yra būklių, dėl kurių galima įtarti neurologinį ar periferinį pažeidimą, arba po traumos ar sužalojimo, siekiant įvertinti paciento būklę.

Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl gydytojas reikalauja tokio tyrimo, yra intensyvus ir nuolatinis dilgčiojimas, tirpimas, raumenų silpnumas, raumenų paralyžius, skausmas, raumenų spazmai.

Todėl jis padeda diagnozuoti įvairias patologijas, kai kurios iš jų gali būti visiškai išgydytos ir nesukelia neįgalumo, o kitos gali būti išspręstos gana veiksmingai.

Tai apima riešo kanalo sindromus, alkūnkaulio griovelių sindromus, rausvojo kanalo sindromus, taip pat polineuropatijas, radiokolopatijas, amniotrofinę šoninę sklerozę (ALS), raumenų ligas, tokias kaip miopatijos ar miozitas, myasthenia gravis, pleksopatijas, Guyon sindromą ir pan.

Egzistuoja įvairūs nervų ir raumenų pažeidimai, ligos, kurios gali net ir stipriai paveikti judesius, taigi ir įprastą kasdienių veiksmų atlikimą, padarydami nukentėjusįjį nedarbingą arba iš dalies nedarbingą.

Net traumos ir traumų atveju gali būti pažeisti raumenys ir nervai, tačiau elektromiografijos dėka galima suprasti pažeidimo laipsnį ir iškelti hipotezę dėl dalinio ar visiško pasveikimo.

Adatinė elektromiografija yra vidutiniškai invazinis tyrimas, kurio negali atlikti visi

Pavyzdžiui, širdies stimuliatorių nešiotojai turėtų atlikti testą tik gydytojui atidžiai įvertinę privalumus ir trūkumus.

Nėra tyrimų, rodančių, kad širdies ritmo reguliatoriaus veikimas pasikeičia atliekant laidumo greičio testą, tačiau tai turėtų būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju.

Pacientams, kuriems gresia kraujavimas, pvz., sergantiems hemofilija, reikia atlikti tyrimą po kruopštaus įvertinimo.

Nedidelis kraujavimas ir mėlynės po tyrimo yra normalu.

Taip pat reikia įvertinti pacientų, sergančių limfedema ir smegenų stimuliatoriais, būklę.

Nėra kontraindikacijų atlikti tyrimą nėštumo metu, tačiau apie tai reikia įspėti gydytoją.

Kaip pasiruošti testui

Prieš tyrimą geriausia netepti kūno kremais ar aliejais, likus bent dienai ar dviem, o nagų lakas ar dirbtiniai nagai nėra problema.

Ankstesnių testų atsinešimas visada yra gera taisyklė.

Pats tyrimas nėra skausmingas, tačiau priklauso nuo kiekvieno tiriamojo jautrumo skausmui.

Norint atlikti visą testą, teks priprasti prie minties apie adatas ir nedidelius elektros smūgius.

Skaitykite taip pat

Emergency Live Dar daugiau...Tiesiogiai: atsisiųskite naują nemokamą laikraščio programą, skirtą IOS ir Android

Elektromiografija (EMG), ką ji vertina ir kada ji atliekama

Inkstų arterijų aido spalvos dopleris: iš ko jis susideda?

Echodopleris: kas tai yra ir kada tai atlikti

Echo Dopleris: kas tai yra ir kam jis skirtas

Kas yra krūties adatos biopsija?

Sujungta prostatos biopsija: kaip atliekamas tyrimas

Kas yra adatos aspiracija (arba adatos biopsija arba biopsija)?

Kas yra supraaortos kamienų (karotidų) echokolordopleris?

Kas yra Loop Recorder? Namų telemetrijos atradimas

Širdies Holteris, 24 valandų elektrokardiogramos ypatybės

Periferinė arteriopatija: simptomai ir diagnozė

Endokavitarinis elektrofiziologinis tyrimas: iš ko susideda šis tyrimas?

Širdies kateterizacija, kas yra šis tyrimas?

Transesofaginė echokardiograma: iš ko ji susideda?

Venų trombozė: nuo simptomų iki naujų vaistų

Karotidinių kirvių echotomografija

Kas yra smegenų biopsija?

Aidu ir kompiuterine tomografija valdoma biopsija: kas tai yra ir kada jos reikia

Kraujagyslių echodopleris: metodo charakteristikos ir apribojimai

Šaltinis

Medici a domicilio

tau taip pat gali patikti