Sklerozuojantis cholangitas: simptomai, diagnozė ir gydymas
Sklerozuojantis cholangitas dažniau suserga vyrus ir yra neaiškios priežasties liga, kurios metu tulžies latakai (kanaliukai, išnešantys tulžį iš kepenų) užsidega ir dėl to sumažėja jų kalibras.
Šis sumažėjimas sukelia tulžies kaupimąsi kepenyse ir pažeidžia kepenų ląsteles.
Kaip minėjome, sklerozuojančio cholangito priežastis nežinoma, tačiau panašu, kad genetiniai ir imunologiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį šios ligos atsiradime.
Liga gali pasireikšti kartu su kitomis ligomis, pvz., žarnyno uždegimu (ypač opiniu kolitu).
Sklerozuojančio cholangito diagnozė
Dažnai liga pasireiškia be simptomų ir pastebima tik pakitus laboratoriniais tyrimais, ypač šarminės fosfatazės.
Paprastai jis pasireiškia 30–50 metų amžiaus ir yra susijęs su nuovargiu, niežuliu ir gelta.
Dėl tulžies latakų infekcijos gali pasireikšti karščiavimo epizodai ir stiprus šaltkrėtis.
Sklerozuojančio cholangito diagnozė atliekama atliekant cholangiografiją – rentgeno tyrimą, kurio metu į tulžies latakus suleidžiama kontrastinė medžiaga.
Tyrimas atliekamas naudojant endoskopinę techniką, vadinamą ERCP (endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija).
Šis tyrimas, nors ir kelia tam tikrą pavojų, vis dėlto yra pagrindinis tyrimas diagnozei nustatyti.
Ligos eiga nenuspėjama, tačiau dažniausiai progresuoja lėtai.
Ligonį gali paveikti liga daugelį metų, kol pasireikš simptomai, kurie gali išlikti stabilūs, būti su pertrūkiais arba progresuoti palaipsniui.
Kepenų nepakankamumas gali pasireikšti po 7-15 metų.
Maždaug 10% pacientų, sergančių šia liga, gali išsivystyti tulžies latakų vėžys, vadinamas cholangiokarcinoma.
Sklerozuojančio cholangito gydymas
Specifinio sklerozuojančio cholangito gydymo nėra.
Su sklerozuojančio cholangito simptomais kovojama niežėjimą mažinančiais vaistais, antibiotikais nuo infekcijų ir riebaluose tirpiais vitaminais (A, D, E ir K), kurie papildo tuos, kurie nepasisavinami dėl absorbcijos trūkumo.
Kai kuriais atvejais tulžies latakų užsikimšimams pašalinti ir tulžies nutekėjimui pagerinti gali būti naudojami endoskopiniai, radiologiniai ar chirurginiai metodai.
Tais atvejais, kai nustatomas kepenų nepakankamumas, yra transplantacijos indikacija.
Išgyvenamumas po transplantacijos yra labai didelis, ty apie 80%.
Skaityti taip pat:
Žalios arba netinkamai iškeptos žuvies pavojai: opisthoriazė
Krono liga: kas tai yra ir kaip ją gydyti
Velso žarnyno chirurgijos mirtingumo rodiklis didesnis nei tikėtasi
Dirgliosios žarnos sindromas (IBS): gera būklė, kurią reikia kontroliuoti
Kolitas ir dirgliosios žarnos sindromas: kuo jie skiriasi ir kaip juos atskirti?
Dirgliosios žarnos sindromas: simptomai, kuriais jis gali pasireikšti
Lėtinė uždegiminė žarnyno liga: Krono ligos ir opinio kolito simptomai ir gydymas
Krono liga ar dirgliosios žarnos sindromas?
JAV: FDA patvirtino Skyrizi gydyti Krono ligą
Krono liga: kas tai yra, priežastys, simptomai, gydymas ir dieta