Hemochromas, kas tai? Kada raudonųjų kraujo kūnelių vertės yra normalios?
Normalios kraujo vertės: CBC yra labiausiai paplitęs kraujo tyrimas, kurio metu skaičiuojamas raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) ir trombocitų (trombocitų) skaičius.
Raudonieji kraujo kūneliai: kas tai yra ir kokios yra normalios vertės
Raudonieji kraujo kūneliai – arba eritrocitai – yra disko formos ląstelės, kurių vidutinis skersmuo yra 8 mikronai (8 tūkstantosios milimetro dalys), naudojamos deguoniui ir anglies dioksidui transportuoti.
Raudonieji kraujo kūneliai gimsta hemopoetiniuose čiulpuose iš nesubrendusių ląstelių, vadinamų eritroblastais.
Eritrocitų brendimo laikas yra 5 dienos, o vidutinė jų gyvenimo trukmė – 120 dienų.
Normalios reikšmės:
- patinai 4.4-5.9 mln./mL;
- patelių 3.8-5.3 mln./mL.
Raudonųjų kraujo kūnelių padidėjimas virš normalaus dydžio gali rodyti talasemiją, absoliučią policitemiją arba antrinę poliglobuliją.
Sumažėjimas gali būti anemijos požymis.
Baltieji kraujo kūneliai: kas tai yra ir kokios yra normalios vertės
baltieji kraujo kūneliai – arba leukocitai – neturi hemoglobino ir yra 1:1 santykiu su raudonaisiais kraujo kūneliais.
Normalios vertės svyruoja nuo 4.3 iki 10 tūkst./mL.
Baltųjų kraujo kūnelių sudėtis (leukocitų formulė) yra tokia:
Iš viso leukocitų: 4500-11000
Neutrofilų granulocitų: 1800-7700
Eozinofiliniai granulocitai: 0-450
Bazofilų granulocitai: 0-200
Limfocitai: 1000-4800
Monocitai: 0-800
Leukopenijos terminas reiškia baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus sumažėjimą, o leukocitozė – jų padidėjimą.
Trombocitai: kas tai yra ir kokios yra normalios vertės
Jie yra mažiausi figūriniai kraujo elementai, prisidedantys prie krešėjimo; susiliedami tam tikrose situacijose (traumos, žaizdos) jie sustabdo kraujavimą.
Trombocitai atrodo kaip 2–4 milimetrų skersmens diskai, kurie kraujavimo atveju sudaro „trombocitų kamštį“, galintį jį sustabdyti (pirminė hemostazė).
Normalios vertės svyruoja nuo 150,000 400,000 iki XNUMX XNUMX už dl.
Trombocitų skaičiaus padidėjimas rodo mieloproliferacinius sindromus arba antrinę trombocitozę (uždegimą, kraujavimą, splenektomiją, neoplaziją).
Jis taip pat gali atsirasti po fizinio aktyvumo arba kartu su gimdymu.
Sumažėjimas (mažiau nei 50,000 XNUMX vienetų) gali sutrikdyti hemostazę (gebėjimą sustabdyti kraujavimą) ir atsirasti dėl infekcijų, įgimtų apsigimimų, intoksikacijų, vaistų terapijos, kaulų čiulpų infiltracijos, Fanconi sindromo.
Hematokritas: kas tai yra ir kam jis vartojamas
Hematokritas – tai testas, kuriuo matuojamas viso kraujo tūrio korpuskulinės dalies (daugiausia iš raudonųjų kraujo kūnelių) procentas.
CBC: hemoglobinas, kas tai yra ir kam jis vartojamas
Hemoglobinas yra konjuguotas baltymas, kuris atlieka deguonies pernešimo funkciją.
Hemoglobino trūkumas sukelia anemiją.
Normalios reikšmės:
patinai 13-17 g/dl;
patelės 12-16 g/dl.
Anemija apibrėžiama pagal vertes, kurios yra mažesnės nei 13 g/dl vyrams, 12 g/dl moterims ir 11 g/dl vaikams ir nėščioms moterims.
Hemochromas: MCV, MCH, MCHC, kas tai yra ir kokios yra normalios vertės
MCV (Mean Corpuscular Volume): rodo vidutinį raudonųjų kraujo kūnelių tūrį per bendrą hematokritą. Jis skirsto anemijas į normocitinę, mikrocitinę ir makrocitinę.
Normalios vertės yra 80-99 Fl (femtolitrai) vyrams ir 80-100 Fl moterims.
MCH (Mean Corpuscolar Hemoglobin): rodo vidutinį hemoglobino kiekį, palyginti su raudonaisiais kraujo kūneliais. Jis skiria hipochrominę anemiją nuo normochrominės. Normalios reikšmės: 27-34 pg.
MCHC (Mean Corpuscolar Hemoglobin Concentration): rodo vidutinę eritrocitų hemoglobino koncentraciją. Normalios reikšmės: 27-34 pg (pikogramos).
RDW (Red Cell Distribution Width): rodo raudonųjų kraujo kūnelių tūrio homogeniškumą. Kuo jis didesnis, tuo didesnis nehomogeniškumas. Normalios vertės svyruoja nuo 11 iki 17%. Padidėjimas gali pasireikšti esant sideropeninei ir megaloblastinei anemijai arba po kraujo perpylimo. Sumažėja po anemijos gydymo.
Skaitykite taip pat
Šlapimo tyrimai: glikozurijos ir ketonurijos vertės
Spalvos pokyčiai šlapime: kada kreiptis į gydytoją
Vaikų šlapimo akmenys: kas tai yra, kaip gydyti
Didelis leukocitų kiekis šlapime: kada nerimauti?
Šlapimo spalva: ką šlapimas pasakoja apie mūsų sveikatą?
Šlapinimosi spalva: priežastys, diagnozė ir kada nerimauti, jei šlapimas tamsus
Hemoglobinurija: kokia yra hemoglobino buvimo šlapime reikšmė?
Kas yra albuminas ir kodėl atliekamas kraujo albumino verčių kiekio tyrimas?
Kas yra antikūnai prieš transglutaminazę (TTG IgG) ir kodėl jie tiriami dėl jų buvimo kraujyje?
Kas yra cholesterolis ir kodėl jis tiriamas norint nustatyti (bendro) cholesterolio kiekį kraujyje?
Nėštumo diabetas, kas tai yra ir kaip su juo kovoti
Kas yra amilazė ir kodėl atliekamas amilazės kiekio kraujyje matavimas?
Nepageidaujamos reakcijos į vaistus: kas tai yra ir kaip valdyti nepageidaujamą poveikį
Albumino pakeitimas pacientams, sergantiems sunkiu sepsiu arba septiniu šoku
Provokacijos testai medicinoje: kas jie yra, kam jie skirti, kaip jie vyksta?
Kas yra šaltieji agliutininai ir kodėl atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti jų vertę kraujyje?
Kodėl Pee yra geltona? Šlapimo spalva ir Urobilino vaidmuo
Cukrus: kam jie naudingi ir kada jie mums kenkia?
Šlapimo tyrimas: kam jis naudojamas ir ką jis nustato
Glikuotas hemoglobinas: kas tai yra ir kodėl tai svarbu