Smegenų insultas: priežastys, simptomai, diagnozė ir gydymas
Apskaičiuota, kad insultas paveikia daugiau vyrų nei moterų, nors moterų mirtingumas yra didesnis
Nėra amžiaus, kada gali ištikti insultas; tai gali paveikti tiek jaunus, tiek senus.
Nepaisant to, beveik visi atvejai registruojami 55 metų ir vyresniems pacientams.
Smegenų insultas: kas tai?
Smegenų insultas yra dažniausia neurologinė liga, kuri atsiranda staiga užsikimšus ar plyšus smegenų kraujagyslei.
Dėl šio plyšimo ar okliuzijos smegenų ląstelės pažeidžiamos dėl deguonies ir maistinių medžiagų trūkumo, patenkančio į kraują, arba dėl kraujo nutekėjimo sukelto suspaudimo.
Smegenų insultas: kas jį sukelia
Smegenų insultas – dalies smegenų audinio pažeidimas arba žūtis – įvyksta dėl to, kad nutrūksta tam tikros smegenų srities aprūpinimas krauju.
Tai gali sukelti smegenų kraujagyslės užsikimšimas arba jos plyšimas.
Atsižvelgiant į pagrindinę priežastį, galima išskirti du insulto tipus: išeminį insultą ir hemoraginį insultą.
Tada yra trečia būklė, daugiausia okliuzinės kilmės, vadinama TIA (trumpalaikis išeminis priepuolis).
Išeminis insultas
Išeminis insultas įvyksta, kai užsikemša smegenų arterija.
Smegenų ląstelės, kurias anksčiau maitino toje arterijoje cirkuliuojantis kraujas, nebegauna maisto, ištinka infarktą ir miršta.
Išeminis insultas, kuris sudaro daugumą insulto atvejų, gali atsirasti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: trombozės arba embolijos.
Apie smegenų trombozę kalbama tada, kai arterijoje susidaro kraujo krešulys ir visiškai užkemša arterijos spindį, todėl kraujas negali normaliai cirkuliuoti.
Kita vertus, smegenų embolija atsiranda tada, kai smegenų arterija užsikemša kitokio pobūdžio krešuliais, susidariusiais kitoje kūno vietoje, dažniausiai širdyje, arba arterijose, kuriomis kraujas teka į smegenis, atsiranda ateromatinių plokštelių.
Hemoraginis insultas
Daug rečiau pasitaiko, kai arterija – dažniausiai dėl pernelyg aukšto kraujospūdžio – negali atlaikyti kraujotakos spaudimo ir plyšta.
Plyšta arterija dažniausiai jau turi apsigimimų (pvz., aneurizmų ar aterosklerozinių plokštelių), dėl kurių jos sienelė tampa dar trapesnė ir linkusi plyšti.
Laikinas išeminis priepuolis
Trumpalaikis išeminis priepuolis (Tia) susideda iš trumpalaikio smegenų kraujagyslių užsikimšimo ir dėl to momentinio smegenų ląstelių nepakankamumo aprūpinimo maistinėmis medžiagomis.
Tai, skirtingai nei išeminis insultas, yra laikinas ir praeina per ribotą laiką (nuo kelių minučių iki kelių valandų), nepalikdamas jokių pasekmių.
Simptomai yra tokie patys kaip ir išeminio insulto ir dėl šios priežasties praeinantis išeminis priepuolis gali būti pavojaus varpas prieš tikrąjį išeminį insultą.
Smegenų insultas: kaip jį atpažinti
Ne visada lengva ir iš karto atpažinti smegenų insultą.
Dažniausiai pranešami simptomai:
- Paralyžius;
- raumenų srities silpnumas;
- Įvairių kūno vietų (veido, rankų, kojų ir kt.) dilgčiojimas;
- Sumažėjęs ar neryškus matymas;
- kalbos sunkumai;
- sunku suprasti net paprastus sakinius;
- pusiausvyros praradimas;
- galvos sukimasis;
- koordinacijos stoka.
Šie simptomai būdingi daugeliui kitų patologijų ir dėl šios priežasties gali būti neteisingai suprasti arba neįvertinti, todėl paciento klinikinis vaizdas greitai pablogėja.
Šiuos reiškinius reikėtų priimti kaip pažadinimo skambutį.
Reikės skubiai įsikišti, kad būtų atlikti būtini tyrimai ir galimas gydymas.
Išeminis insultas: rizikos veiksniai ir prevencija
Kaip jau minėta, insultas nėra nuspėjama būklė ir gali turėti įtakos bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar etninės priklausomybės.
Tai yra nekeičiami rizikos veiksniai.
Nepaisant to, yra tam tikrų modifikuojamų rizikos veiksnių, į kuriuos galima imtis prevencinių veiksmų, kad būtų išvengta galimo insulto atsiradimo, ypač jei senyvo amžiaus žmogus ir yra susipažinęs su šia liga.
Rizikos veiksniai, dėl kurių galima imtis veiksmų, yra šie:
- Arterinė hipertenzija;
- Hipercholesterolemija;
- Organinės širdies ligos;
- Širdies ritmo laidumo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas,...);
- Rūkymas;
- Narkotikai;
- Alkoholis
- Nutukimas;
Tinkamas gyvenimo būdas, sveika mityba ir reguliarus mažai veikiantis fizinis aktyvumas yra geriausi įmanomi prevencijos veiksniai, ypač kartu su reguliariais medicininiais patikrinimais.
Smegenų insulto atsiradimas vaikystėje ir jaunystėje daugiausia siejamas su miego ir slankstelinių arterijų, pernešančių kraują į smegenis, disekacija.
Šią klinikinę būklę sukelia ne endogeniniai veiksniai, o pasikartojanti trauma ar mikrotrauma kaklas atsiradusius dėl sportinių traumų, eismo įvykių ar neteisingų chiropraktikos manevrų.
Piktnaudžiavimas rūkymu, alkoholiu, narkotikais kartu su sėdimu gyvenimo būdu gali būti insulto – taip pat širdies ir kraujagyslių ligų – priežastimi net jauname amžiuje.
Moterims iki menopauzės pradžios yra mažesnė tikimybė susirgti insultu dėl apsauginio estrogenų hormonų, kuriuos natūraliai gamina jų organizmas, veikimo.
Hormoninių kontraceptikų vartojimas vaisingo amžiaus metu nedidina, jei tik nežymiai, insulto tikimybės.
Kita vertus, rizikos procentas padidėja, jei hormoninius kontraceptikus vartojanti moteris yra vyresnė nei 35 metų, rūko ir turi aukštą kraujospūdį.
Pasibaigus menopauzei taikant pakaitinę hormonų terapiją, organizmas nesukelia tokio pat teigiamo ir profilaktinio estrogeno poveikio, todėl šios terapijos turėtų vartoti tik tinkamos sveikatos pacientai.
PASAULINIO GELBĖJIMO RADIJAS? TAI RADIJOEMAI: APLANKYKITE JOS STEBĖLĘ AVARINĖJE EXPO
Smegenų insultas: gydymas ir galimos pasekmės
Insulto gydymas turi būti atliekamas laiku ir specializuotuose centruose, vadinamuose insulto skyriais arba insulto skyriais.
Čia, atlikus kraujo ir instrumentinius tyrimus, gali būti gydomi tik pacientai, kuriems išeminis insultas įvyko per tam tikrą laiką – dažniausiai per tris valandas, po kurio bet koks gydymas būtų bergždžias.
Pacientams taikomas gydymas apima trombolizę, naudojant tinkamus vaistus, ir (arba) mechaninę trombektomiją, fizinį smegenų arteriją užkimšančio trombo, sukeliančio insultą, pašalinimą.
Vėliau šiuose operaciniuose padaliniuose dirbantys specialistai, naudodami nuolatinio stebėjimo sistemas, atliks neurologinį ir klinikinį paciento stabilizavimą.
Naudojant šias sistemas, paciento kardiorespiraciniai parametrai yra nuolat stebimi, kad būtų galima anksti pastebėti bet kokį klinikinio vaizdo pablogėjimą ir, esant reikalui, laiku imtis veiksmų.
Priklausomai nuo paveikto ir pažeisto pusrutulio, insulto pasekmės gali būti skirtingos ir pasireikšti skirtingo intensyvumo.
Pažeidus dešinįjį smegenų pusrutulį, gali atsirasti paralyžius arba jutimo praradimas kairėje kūno pusėje, erdvės suvokimo praradimas (dėl to negalima spręsti atstumo ir dydžio) arba regėjimo praradimas dešiniojo pusrutulyje. akis ir kairiosios akies nosies hemikampas.
Kairiojo smegenų pusrutulio pažeidimas gali sukelti dešinės kūno pusės paralyžių ar jutimo praradimą, kalbos ar rijimo sunkumus, sulėtėjusį reakcijos greitį, regėjimo praradimą kairiosios akies laikinajame pusrutulyje ir dešinės akies nosyje.
Skaitykite taip pat
Smegenų pažeidimas: kas yra išeminis insultas?
Avarinės situacijos, susijusios su insultu: trumpas vadovas
Neatidėliotinas insulto valdymas: intervencija į pacientą
Pirmoji pagalba insulto atveju: atpažinimo ir pagalbos veiksmai
Išemija: kas tai yra ir kodėl ji sukelia insultą
Insultas, 3 skirtingų tipų atpažinimas: simptomai, diagnozė ir gydymas
Kaip pasireiškia insultas? Ženklai, kurių reikia saugotis
Skubus insulto gydymas: keisti gaires? Įdomus tyrimas „The Lancet“.
Benedikto sindromas: šio insulto priežastys, simptomai, diagnozė ir gydymas
Kas yra teigiama Cincinnati ikihospitalinio insulto skalė (CPSS)?
Užsienio akcento sindromas (FAS): insulto ar sunkios galvos traumos pasekmės
Ūminio insulto pacientas: smegenų kraujagyslių įvertinimas
Pagrindinis kvėpavimo takų įvertinimas: apžvalga
Trys kasdienės praktikos, kad jūsų pacientai, dirbantys su ventiliatoriumi, būtų saugūs
Priešstacionarinio kvėpavimo takų valdymo (DAAM) nauda ir rizika
Kvėpavimo distreso sindromas (ARDS): terapija, mechaninė ventiliacija, stebėjimas
Krūtinės skausmas, skubi pacientų priežiūra
Greitoji pagalba: kas yra avarinis aspiratorius ir kada jį naudoti?
Pirmosios pagalbos sąvokos: 3 plaučių embolijos simptomai
Greitas ir purvinas krūtinės traumų vadovas
Naujagimių kvėpavimo sutrikimas: veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti
Gaivinimo manevrai: vaikų širdies masažas
Neatidėliotinos ir skubios intervencijos: darbo komplikacijų valdymas
Kas yra trumpalaikė naujagimio tachipnėja arba naujagimių šlapių plaučių sindromas?
Tachipnėja: prasmė ir patologijos, susijusios su kvėpavimo takų padažnėjimu
Depresija po gimdymo: kaip atpažinti pirmuosius simptomus ir ją įveikti
Psichozė po gimdymo: žinoti, kaip su ja kovoti
Klinikinė apžvalga: ūminis kvėpavimo sutrikimo sindromas
Naujagimio traukuliai: skubi situacija, kurią reikia spręsti
Stresas ir kančia nėštumo metu: kaip apsaugoti motiną ir vaiką
Kvėpavimo sutrikimas: kokie yra naujagimių kvėpavimo sutrikimo požymiai?
Kvėpavimo distreso sindromas (ARDS): terapija, mechaninė ventiliacija, stebėjimas
Gimdymas ir skubi padėtis: komplikacijos po gimdymo
Vaikų kvėpavimo sutrikimo požymiai: pagrindai tėvams, auklėms ir mokytojams
Trys kasdienės praktikos, kad jūsų pacientai, dirbantys su ventiliatoriumi, būtų saugūs
Greitoji pagalba: kas yra avarinis aspiratorius ir kada jį naudoti?
Pacientų išsiurbimo sedacijos metu tikslas
Papildomas deguonis: cilindrai ir vėdinimo atramos JAV
Elgesio ir psichikos sutrikimai: kaip įsikišti teikiant pirmąją pagalbą ir skubius atvejus
Apalpimas, kaip susitvarkyti su sąmonės praradimu susijusią ekstremalią situaciją
Pakitęs sąmonės lygis ekstremaliomis situacijomis (ALOC): ką daryti?
Neatidėliotinos kvėpavimo takų problemos: pacientų valdymas ir stabilizavimas