Toksoplazmozė ir nėštumas: dažniausiai užduodami klausimai
Kada turėčiau susirūpinti dėl toksoplazmozės? Paprastai, jei prieš pastodama buvote užsikrėtę toksoplazma, jūsų kūdikis yra apsaugotas jūsų imuniteto
Kai kurie ekspertai siūlo palaukti 6 mėnesius po neseniai užsikrėtimo, kad galėtumėte pastoti.
Kaip toksoplazma gali paveikti mano kūdikį?
Jei naujai užsikrėtėte toksoplazma, kai esate nėščia arba prieš pat nėštumą, galite perduoti infekciją savo kūdikiui.
Galite neturėti jokių infekcijos simptomų.
Daugeliui užsikrėtusių kūdikių gimimo simptomai nepasireiškia, tačiau vėliau gali atsirasti rimtų simptomų, tokių kaip aklumas ar psichikos negalia.
Kartais užsikrėtusiems naujagimiams gimus būna rimtų akių ar smegenų pažeidimų.
Kaip sužinoti, ar esu užsikrėtęs toksoplazma?
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali pasiūlyti vieną ar kelis kraujo tyrimus, kad patikrintų, ar nėra antikūnų prieš toksoplazmą.
Kaip plinta toksoplazmozė?
Katės vaidina svarbų vaidmenį plintant toksoplazmozei.
Jie užsikrečia valgydami užsikrėtusius graužikus, paukščius ar kitus smulkius gyvūnus.
Tada parazitas patenka su katės išmatomis. Kačiukai ir katės net 3 savaites po užsikrėtimo savo išmatomis gali išmesti milijonus parazitų.
Subrendusios katės rečiau išskiria toksoplazmą, jei jos anksčiau buvo užsikrėtusios.
Katės ir kačiukai teikia pirmenybę kraiko dėžėms, sodo dirvožemiams ir smėlio dėžėms, o pakeitę kraiko dėžę arba atlikę sodininkystę be pirštinių, galite netyčia atsiduoti prie burnos.
Vaisiai ir daržovės taip pat gali turėti sąlytį su užterštu dirvožemiu ar vandeniu, o jūs galite užsikrėsti valgydami vaisius ir daržoves, jei jie nėra virti, neplauti ar nulupti.
Ar turiu atsisakyti savo katės, jei esu nėščia arba planuoju pastoti?
Ne.
Turėtumėte vadovautis šiais naudingais patarimais, kad sumažintumėte toksoplazmos poveikio aplinkai riziką:
- Jei įmanoma, nekeiskite kačių kraiko. Jei niekas kitas negali atlikti užduoties, mūvėkite vienkartines pirštines ir po to nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu.
- Pasirūpinkite, kad kačių kraiko dėžė būtų keičiama kasdien. Toksoplazmos parazitas neužkrečiamas tik po 1–5 dienų po to, kai jis išsiskiria su katės išmatomis.
- Šerkite katę komerciniu sausu ar konservuotu maistu, o ne žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa.
- Laikykite kates patalpose.
- Venkite valkataujančių kačių, ypač kačiukų. Neimkite naujos katės, kol esate nėščia.
- Lauko smėlio dėžes laikykite uždengtas.
Mūvėkite pirštines, kai dirbate sode ir liečiatės su dirvožemiu ar smėliu, nes jis gali būti užterštas kačių išmatomis, kuriose yra toksoplazmos.
Nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu po sodo darbų arba sąlyčio su žeme ar smėliu.
Ar galima gydyti toksoplazmozę?
Jei užsikrėtėte nėštumo metu, yra vaistų.
Jūs ir jūsų kūdikis turi būti atidžiai stebimi nėštumo metu ir gimus kūdikiui.
Kokie yra geriausi būdai apsaugoti save arba savo kūdikį nuo toksoplazmozės?
Kačių savininkai ir moterys, kurios susiduria su katėmis, turėtų laikytis šių patarimų, kad sumažintų toksoplazmos poveikį.
Jei įmanoma, nekeiskite kačių kraiko. Jei niekas kitas negali atlikti užduoties, mūvėkite vienkartines pirštines ir po to nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu.
Pasirūpinkite, kad kačių kraiko dėžė būtų keičiama kasdien. Toksoplazmos parazitas neužkrečiamas tik po 1–5 dienų po to, kai jis išsiskiria su katės išmatomis.
Šerkite katę komerciniu sausu ar konservuotu maistu, o ne žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa.
Laikykite kates patalpose.
Venkite valkataujančių kačių, ypač kačiukų. Neimkite naujos katės, kol esate nėščia.
Lauko smėlio dėžes laikykite uždengtas.
Mūvėkite pirštines, kai dirbate sode ir liečiatės su dirvožemiu ar smėliu, nes jis gali būti užterštas kačių išmatomis, kuriose yra toksoplazmos. Nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu po sodo darbų arba sąlyčio su žeme ar smėliu.
Nusiplaukite rankas ir saugiai apsivilkite ir maitinkite kūdikį.
Kartu su rankų plovimu taip pat turėtumėte:
- Virkite maistą iki pakankamai aukštos vidinės temperatūros, kad sunaikintumėte kenksmingus patogenus, tokius kaip toksoplazma. Vienintelis būdas sužinoti, ar maistas yra paruoštas saugiai, yra naudoti maisto termometrą. Tikrindami jo spalvą ir tekstūrą (išskyrus jūros gėrybes) negalite pasakyti, ar maistas yra paruoštas saugiai.
- Naudokite maisto termometrą, kad įsitikintumėte, jog maistas yra paruoštas iki saugios vidinės temperatūros. Sužinokite, kaip teisingai įdėti termometrą į skirtingus maisto produktus, kad gautumėte tikslų rodmenį.
- Nesmulkinti jautienos, veršienos, ėrienos ir kiaulienos gabalai, įskaitant šviežią kumpį: 145 °F (tada leiskite mėsai pailsėti 3 minutes prieš droždami ar valgydami)
- Žuvis su pelekais: 145°F arba kepkite, kol minkštimas taps nepermatomas ir lengvai atsiskiria šakute
- Malta mėsa, tokia kaip jautiena ir kiauliena: 160°F
- Visa paukštiena, įskaitant maltą vištieną ir kalakutieną: 165 °F
- Likučiai ir troškiniai: 165°F
- Prieš kepdami mėsą keletą dienų užšaldykite minusinėje (žemesnėje nei 0° F) temperatūroje, kad labai sumažintumėte infekcijos tikimybę. *Šaldymas patikimai nesunaikina kitų mėsoje esančių parazitų (pvz., tam tikrų rūšių Trichinella) ar kenksmingų bakterijų.
- Venkite gerti neapdorotą vandenį.
- Negerkite nepasterizuoto ožkos pieno.
- Nevalgykite žalių arba nepakankamai termiškai apdorotų austrių, midijų ar moliuskų (jie gali būti užkrėsti toksoplazmomis, kurios nuplaunamos į jūros vandenį).
Ar galiu žindyti kūdikį, jei nėštumo metu užsikrėtiau toksoplazma?
Taip.
Toksoplazmos infekcijos perdavimas motinos pienu nėra tikėtinas.
Nors toksoplazmos infekcija buvo siejama su kūdikiais, kurie vartojo nepasterizuotą ožkos pieną, nėra tyrimų, patvirtinančių toksoplazmos infekcijos perdavimą motinos pienu žmonėms.
Jei žindančios moters speneliai skilinėtų ir kraujuotų arba krūtų uždegimas per kelias savaites po to, kai neseniai užsikrėtė Toxoplasma infekcija (kai organizmas vis dar patenka į kraują), teoriškai įmanoma, kad ji galėtų perduoti toksoplazmą kūdikiui per motinos pieną. Moterys, kurių imunitetas susilpnėjęs, toksoplazmos gali turėti ilgesnį laiką.
Tačiau tikimybė užsikrėsti motinos pienu vis dar labai maža.
Skaitykite taip pat
Toksoplazmozė: kokie yra simptomai ir kaip užsikrečiama
Toksoplazmozė, pirmuonis nėštumo priešas
Neurotoksoplazmozė (NTX): toksoplazminis encefalitas
Mityba nėštumo metu: ką valgyti ir ko vengti
Kokių vaistų reikėtų vengti nėštumo metu?
Ramadano pasninkas nėščioms ir žindančioms motinoms
Pogimdyminė depresija: kas tai yra, simptomai, diagnozė ir gydymas
Vidurių užkietėjimas nėštumo metu, ką daryti?
Įgimta širdies liga ir saugus nėštumas: svarbu stebėti nuo pastojimo
Patologijos nėštumo metu: apžvalga
Integruotas nėštumo testas: kam jis skirtas, kada jis atliekamas, kam jis rekomenduojamas?
Gimdos nugaišo ligos gydymo rekomendacijos
Kaip suteikti tinkamą skubią medicinos pagalbą traumą patyrusiai nėščiai moteriai?
Nėštumas: kraujo tyrimas gali numatyti ankstyvus preeklampsijos įspėjamuosius ženklus, sakoma tyrime
Trauma nėštumo metu: kaip išgelbėti nėščią moterį
Kelionės nėštumo metu: patarimai ir įspėjimai, kaip saugiai atostogauti
Diabetas ir nėštumas: ką reikia žinoti
Neatidėliotinos ir skubios intervencijos: darbo komplikacijų valdymas
Naujagimio traukuliai: skubi situacija, kurią reikia spręsti
Depresija po gimdymo: kaip atpažinti pirmuosius simptomus ir ją įveikti
Psichozė po gimdymo: žinoti, kaip su ja kovoti
Gimdymas ir skubi padėtis: komplikacijos po gimdymo
Vaikų epilepsija: kaip elgtis su savo vaiku?
Skydliaukė ir nėštumas: apžvalga
Folio rūgštis: kam naudojamas folinas?
Kas yra folio rūgštis ir kodėl ji tokia svarbi nėštumo metu?
Dermatozė ir niežėjimas nėštumo metu: kada tai normalu ir kada nerimauti?
Nėštumas: kas tai yra ir kada reikalingas struktūrinis ultragarsas
Preeklampsija ir eklampsija nėštumo metu: kas tai yra?
Chloazma: kaip nėštumas keičia odos pigmentaciją