Koronarografija: iš ko susideda vainikinių arterijų angiografijos tyrimas?

Koronarinė angiografija (arba koronarografija) yra testas, naudojamas siekiant išsiaiškinti, kiek susiaurėjo jūsų arterijos. Sužinokite, ko tikėtis ir kada galite gauti stentą

Kas yra koronarografija ir kaip ji atliekama?

Angiografija yra vaizdo testas, kurio metu rentgeno spinduliai apžiūrimi jūsų kūno kraujagysles.

Angiografijos rentgeno spinduliai vadinami angiogramomis.

Šis testas naudojamas tiriant siauras, užsikimšusias, išsiplėtusias ar netinkamai suformuotas arterijas ar venas daugelyje jūsų kūno dalių, įskaitant smegenis, širdį, pilvą ir kojas.

Koronarinė angiograma yra širdies arterijų rentgeno nuotrauka.

Tai parodo bet kokios širdies ligos mastą ir sunkumą bei gali padėti išsiaiškinti, kaip gerai veikia jūsų širdis.

Turėdami šią informaciją jūs ir jūsų gydytojas galėsite pasikalbėti apie gydymo galimybes.

Tai gali būti angioplastika (stentai), šuntavimo operacija arba vaistai.

Kas vyksta koronarografijos metu?

Norėdami sukurti rentgeno vaizdus, ​​gydytojas per ploną lankstų vamzdelį, vadinamą kateteriu, suleis skystų dažų.

Gydytojas įveda kateterį į norimą arteriją iš prieigos taško.

Prieigos taškas paprastai yra rankoje, bet gali būti ir kirkšnyje.

Dažai padaro kraujagyslėse tekantį kraują matomą rentgeno nuotraukoje ir parodo susiaurėjusią ar užsikimšusią kraujagyslės vietą.

Vėliau dažai pašalinami iš organizmo per inkstus ir šlapimą.

Kiek laiko truks angiografija?

Galite tikėtis, kad testas truks pusvalandį, nors kartais tai gali užtrukti ilgiau.

Procedūros metu būsite stebimas širdies monitoriumi, kuris registruoja jūsų širdies susitraukimų dažnį ir ritmą.

Jei bet kuriuo metu jaučiatės blogai ar jaučiate diskomfortą, turite apie tai pranešti ligoninės personalui.

Jei angiografijos metu jums bus įdėtas stentas (angioplastika), tai užtruks šiek tiek ilgiau.

Kada galiu grįžti namo po koronarografijos?

Po procedūros jums gali tekti likti ligoninėje keletą valandų arba per naktį.

Jūsų gali būti paprašyta gerti skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos ir išplautumėte dažus iš inkstų.

Prieš eidama namo, slaugytoja išmokys jus patikrinti, ar kraujuoja vietoje, ir paaiškins, ką daryti, jei taip atsitiktų.

Jei buvo naudojama kirkšnis, jūsų gali būti paprašyta savaitę nekelti sunkių svorių ir neįtempti, kad išvengtumėte kraujavimo.

Rizika, susijusi su angiografija ir angioplastika

Kaip ir atliekant visas medicinines procedūras, vainikinių arterijų angiografija ir angioplastika yra susijusios su rizika ir nauda.

Pasitarkite su savo gydytoju, slaugytoja ir kitu sveikatos priežiūros specialistu apie riziką ir naudą jums bei bet kokius jums rūpimus klausimus.

Jūsų sveikatos priežiūros komanda gali suteikti daugiau informacijos apie jūsų individualias aplinkybes ir rizikos lygį.

Galimos nedidelės komplikacijos:

  • Kraujavimas po oda žaizdos vietoje – po kelių dienų tai turėtų pagerėti, bet jei nerimaujate, kreipkitės į savo šeimos gydytoją
  • Mėlynė – įprasta, kad kelias savaites nuo kateterio atsiranda mėlynių
  • Alergija naudojamiems kontrastiniams dažams, sukelianti tokius simptomus kaip bėrimas – prieš atlikdami procedūrą turėtumėte aptarti bet kokias alergijas su savo kardiologu.

Sunkesnės komplikacijos yra nedažnos, tačiau gali būti:

  • Rankos ar kirkšnies arterijos pažeidimas dėl kateterio, galintis paveikti galūnės aprūpinimą krauju
  • Širdies smūgis
  • Insultas
  • Inkstų pažeidimas, kurį sukelia kontrastiniai dažai
  • Rentgeno spinduliuotės sukeltas audinių pažeidimas, jei procedūra užsitęsė
  • Sunkus kraujavimas
  • Mirtis

Didesnė komplikacijų tikimybė dėl:

  • Jūsų amžius – kuo vyresnis esate, tuo didesnė rizika
  • Jei procedūra buvo planuota arba yra skubi pagalba – skubi pagalba visada rizikingesnė, nes lieka mažiau laiko ją planuoti, o pacientas pradeda blogai.
  • Jei sergate inkstų liga – angioplastikos metu naudojami dažai kartais gali dar labiau pakenkti inkstams
  • Jei užsikimšusi viena ar daugiau vainikinių arterijų
  • Jeigu sirgote sunkia širdies liga.
  • Jei angiografijos nuotraukose matomas susiaurėjimas arba užsikimšimas, kurį galima nedelsiant gydyti, jūsų kardiologas gali nuspręsti tęsti ir iš karto įdėti stentą (angioplastika), kaip tos pačios procedūros dalį.

Skaitykite taip pat

Emergency Live Dar daugiau...Tiesiogiai: atsisiųskite naują nemokamą laikraščio programą, skirtą IOS ir Android

Įgimta širdies liga: kas yra aortos bicuspidia?

Sinusinio ritmo EKG: normalus dažnis, tachikardija, normos ribos

Kas yra elektrokardiograma (EKG)?

EKG: bangos formos analizė elektrokardiogramoje

Kas yra EKG ir kada atlikti elektrokardiogramą

ST pakilimo miokardo infarktas: kas yra STEMI?

Pirmieji EKG principai iš mokomojo vaizdo įrašo ranka

EKG kriterijai, 3 paprastos Ken Grauer taisyklės - EKG atpažinti VT

Paciento EKG: kaip paprastai nuskaityti elektrokardiogramą

EKG: ką rodo P, T, U bangos, QRS kompleksas ir ST segmentas

Elektrokardiograma (EKG): kam ji skirta ir kada jos reikia

Streso elektrokardiograma (EKG): testo apžvalga

Kas yra dinaminė elektrokardiogramos EKG pagal Holterį?

Visa dinaminė elektrokardiograma pagal Holterį: kas tai?

Širdies ritmo atkūrimo procedūros: elektrinė kardioversija

Dvidešimt keturių valandų ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas: iš ko jis susideda?

Holterio kraujospūdis: viskas, ką reikia žinoti apie šį testą

Širdies aritmijos: prieširdžių virpėjimas

Širdies ligos: laikysenos ortostatinė tachikardija (POTS)

Skilvelių virpėjimas yra viena rimčiausių širdies aritmijų: sužinokime apie tai

Patentas Foramen Ovale: apibrėžimas, simptomai, diagnozė ir pasekmės

Sinusinė tachikardija: kas tai yra ir kaip ją gydyti

Širdies uždegimai: miokarditas, infekcinis endokarditas ir perikarditas

Aortos chirurgija: kas tai yra, kada tai būtina

Pilvo aortos aneurizma: simptomai, įvertinimas ir gydymas

Spontaninis vainikinių arterijų išskyrimas, su kuriuo susijusi širdies liga

Vainikinių arterijų šuntavimo operacija: kas tai yra ir kada ją naudoti

Ar turite susidurti su chirurgija? Komplikacijos po operacijos

Kas yra aortos regurgitacija? Apžvalga

Širdies vožtuvų ligos: aortos stenozė

Tarpskilvelinės pertvaros defektas: kas tai yra, priežastys, simptomai, diagnozė ir gydymas

Širdies liga: prieširdžių pertvaros defektas

Interventrikulinis defektas: klasifikacija, simptomai, diagnozė ir gydymas

Aritmijos: širdies pakitimai

Tachikardijos identifikavimas: kas tai yra, kas tai sukelia ir kaip įsikišti į tachikardiją

Kritinės situacijos dėl širdies ritmo sutrikimo: JAV gelbėtojų patirtis

Kardiomiopatijos: apibrėžimas, priežastys, simptomai, diagnozė ir gydymas

Kaip naudoti AED vaikui ir kūdikiui: vaikų defibriliatorius

Aortos vožtuvo chirurgija: apžvalga

Bakterinio endokardito odos apraiškos: Oslerio mazgai ir Janeway pažeidimai

Bakterinis endokarditas: vaikų ir suaugusiųjų profilaktika

Infekcinis endokarditas: apibrėžimas, simptomai, diagnozė ir gydymas

Prieširdžių plazdėjimas: apibrėžimas, priežastys, simptomai, diagnozė ir gydymas

Koronarinė išemija, išeminės širdies ligos apžvalga

Šaltinis

Širdies fondas

tau taip pat gali patikti