Kardiomiopatija: simptomai, diagnozė ir gydymas
Kardiomiopatija yra patologija, pažeidžianti širdies raumenį ir kuriai būdingas anatominis-funkcinis pakitimas, mažinantis jo susitraukimo pajėgumą.
Priklausomai nuo miokardo pakitimų, kardiomiopatija gali būti suskirstyta į įvairias rūšis: išsiplėtusią, hipertrofinę, restrikcinę ar dešiniojo skilvelio aritmogeninę.
Liga gali būti paveldima arba įgyta ir dažniausiai pasireiškia tokiais simptomais kaip sinkopė, dusulys, pakitęs širdies ritmas ir edema įvairiose kūno vietose.
Vieno kardiomiopatijos gydymo nėra, tačiau ja sergantys pacientai gali garantuoti geresnę gyvenimo trukmę, jei laikysis tinkamo gydymo.
Kaip veikia širdis?
Širdis susideda iš dryžuotų raumenų audinio, kurį supa pluoštinis maišelis, vadinamas perikardu.
Jis yra nupjauto kūgio formos, suaugęs sveria apie 250-300 gramų, yra 13-15 cm ilgio, 9-10 cm pločio ir 6 cm storio.
Tai tuščiaviduris organas su keturiomis ertmėmis.
Du yra dešinėje ir vadinami dešiniuoju prieširdžiu ir dešiniuoju skilveliu, o kiti du yra kairėje ir vadinami kairiuoju prieširdžiu ir kairiuoju skilveliu.
Nedeguonies neturintis kraujas patenka į širdį iš tuščiavidurių venų ir praeina per dešinįjį prieširdį bei dešinįjį skilvelį, kad iš ten būtų pumpuojamas į plaučius.
Deguonies prisotintas kraujas plaučiuose, skirtas organams ir audiniams, grįžta į širdį ir patenka į kairįjį prieširdį bei skilvelį.
Šis nenutrūkstamas veikimas yra įmanomas dėl miokardo, keturių širdies ertmių raumenų struktūros.
Kraujo tekėjimą taip pat reguliuoja keturi vožtuvai, vadinami širdies vožtuvais, kurie kontroliuoja įėjimą ir išėjimą tarp įvairių ertmių ir tarp širdies ir kraujagyslių.
Kardiomiopatija: kas tai?
Taip pat vadinama „širdies raumenų liga“, kardiomiopatija reiškia anatominius miokardo pokyčius, kurie sukelia širdies veiklos sutrikimus.
Šia liga sergančių pacientų širdis silpniau pumpuoja kraują, todėl yra silpna.
Yra įvairių kardiomiopatijos tipų ir šios būklės klasifikavimo kriterijų
Jei atsižvelgsime į problemos kilmę, galime išskirti:
- Pirminės kardiomiopatijos: kai pažeidžiama tik širdis.
- Antrinės kardiomiopatijos: atsiranda dėl vietinių ar sisteminių patologijų, pažeidžiančių kitus organus, pažeidžiančių širdį.
Jei atsižvelgsime į miokardo struktūros pokyčius, galime išskirti kardiomiopatiją į:
- Išsiplėtusi kardiomiopatija
- hipertrofinė kardiomiopatija
- Ribojanti kardiomiopatija
- Aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomiopatija
Išsiplėtusi kardiomiopatija
Išsiplėtusi kardiomiopatija pasižymi dešiniojo arba kairiojo skilvelio arba abiejų širdies skilvelių išsiplėtimu.
Dėl šios būklės raumenų sienelė išsitempia ir tampa plonesnė.
Tai dažniausia būklės forma.
Ja daugiausia serga suaugusieji nuo 20 iki 60 metų amžiaus ir dažniau pasitaiko tarp vyrų.
Jis gali išsivystyti dėl predisponuojančių genetinių veiksnių, hipertenzijos, diabeto, komplikuoto nėštumo, parazitinių ar virusinių infekcijų, taip pat alkoholizmo, kokaino ir amfetamino vartojimo bei sąlyčio su toksinėmis medžiagomis.
Hipertrofinė kardiomiopatija
Hipertrofinei kardiomiopatijai būdingas miokardo ląstelių padidėjimas ir dėl to skilvelių sienelių sustorėjimas.
Dėl šios būklės susitraukia dešiniojo ir kairiojo skilvelio ertmės, todėl sumažėja kraujo, kurį gali siurbti širdis, kiekis.
Priežastys dažniausiai yra genetinės, tačiau būklę taip pat gali sukelti skydliaukės sutrikimai, diabetas arba ilgalaikė nekontroliuojama hipertenzija.
Ribojanti kardiomiopatija
Ribojamoji kardiomiopatija pasižymi miokardo audinio sustingimu, kuris po susitraukimo nebegali atsipalaiduoti.
Tai neleidžia širdžiai tinkamai prisipildyti kraujo.
Šį miokardo pakitimą sukelia pluoštinis ir randinis audinys abiejuose skilveliuose.
Jis yra susijęs su polinkį skatinančiais genetiniais veiksniais arba ligomis, tokiomis kaip sarkoidozė, amiloidozė, hemochromatozė; chemoterapinių vaistų vartojimas taip pat yra rizikos veiksnys.
Dešiniojo skilvelio artimogeninė kardiomiopatija
Dešiniojo skilvelio artimogeninei kardiomiopatijai būdinga miokardo nekrozė, ty mirtis, kurią pakeičia randinis audinys.
Paprastai dešinėje širdies pusėje yra elektros sistema, kuri kontroliuoja širdies ritmą, todėl ši būklė sukelia aritmijas.
Ši būklė, laimei, reta, dažniausiai pasitaiko paaugliams ir yra viena iš jaunų sportininkų širdies ir staigios mirties priežasčių.
Jo priežastys daugiausia yra genetinės.
Kardiomiopatija: priežastys
Kardiomiopatija gali turėti genetinę priežastį ir būti klasifikuojama kaip paveldima liga.
Tyrimai parodė, kad liga yra susijusi su genetiniais X lytinės chromosomos, mitochondrijų DNR arba autosominės chromosomos defektais.
Jei kardiomiopatija nėra genetiškai pagrįsta, ji gali būti įgyta liga, ty išsivystyti gyvenimo eigoje.
Kai kuriais atvejais kardiomiopatija atsiranda be aiškios priežasties, tokiu atveju ji vadinama idiopatine.
Kita vertus, neidiopatinės įgytos kardiomiopatijos atveju yra daug priežasčių, įskaitant pirmiau minėtą hipertenziją, diabetą, komplikuotą nėštumą, piktnaudžiavimą amfetaminu ir kokainu bei skydliaukės sutrikimus.
Liga taip pat gali būti ankstesnės širdies ligos pasekmė, pavyzdžiui, buvę miokardo infarkto, vožtuvų vožtuvų ar vainikinių arterijų ligos epizodai.
Kitos priežastys yra chemoterapija doksorubicinu arba daunorubicinu; alkoholizmas, susijęs su netinkama mityba; toksinių medžiagų, tokių kaip kobaltas ar gyvsidabris, poveikis; nutukimas; endokrininės ar kaupimosi ligos, tokios kaip akromegalija, hemochromatozė, amiloidozė, sarkoidozė; ir miokardo infekcijos.
Veiksniai, galintys sukelti kardiomiopatiją, yra AIDS (ŽIV infekcija), Trypanosoma Cruzi sukeltos parazitinės infekcijos, raumenų distrofijos, nuolatinės širdies aritmijos ir mitybos problemos.
Simptomai
Kardiomiopatija gali būti besimptomė arba pasireikšti simptomais, rodančiais aritmiją arba širdies nepakankamumą.
Pacientai, kenčiantys nuo šios būklės, dažniausiai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, dusuliu (dusuliu) tiek ramybėje, tiek streso metu.
Sinkopė, krūtinės skausmas, kuris pasunkėja po valgio, tachikardija ir kojų, klubų, pėdų edema, kaklas taip pat yra venų ir pilvo.
Simptomų nebuvimas dažniau pasireiškia asmenims, kenčiantiems nuo išsiplėtusios ar hipertrofinės kardiomiopatijos.
Iki šiol neaišku, kodėl kai kuriems pacientams kardiomiopatija pasireiškia asimptomiškai – tiek ankstyvose, tiek pažengusiose stadijose.
Diagnozė
Kardiomiopatijos diagnozė nustatoma atliekant kardiologinį tyrimą su neinvaziniais tyrimais.
Dažniausiai kardiologas, apžiūrėjęs pacientą ir fonendoskopu auskultavęs širdies sritį, skiria kraujo tyrimus, elektrokardiogramą, echokardiogramą, krūtinės ląstos rentgenogramą; kai kuriais atvejais branduolinio magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija ir nepalankiausiomis sąlygomis atliekami testai.
Jei šių tyrimų nepakanka pilnai diagnozei nustatyti, gali būti taikomos invazinės procedūros, tokios kaip koronarografija ir miokardo biopsija.
Kardiomiopatija: komplikacijos
Priklausomai nuo tipo, kardiomiopatija gali sukelti tam tikrų komplikacijų.
Dažniausias yra širdies nepakankamumas, dėl kurio susilpnėja skilvelių funkcija, todėl organai ir audiniai nepakankamai aprūpinami krauju.
Kai kuriems pacientams taip pat pasireiškia vožtuvų regurgitacija, kuriai būdingas sutrikęs širdies vožtuvų veikimas.
Kardiomiopatija taip pat gali sukelti širdies sustojimą, palengvinti plaučių embolijos vystymąsi ir esamų aritmijų pasunkėjimą.
Kardiomiopatija: ar ją galima išgydyti?
Mažai tikėtina, kad pacientai, sergantys kardiomiopatija, pasveiks, tačiau gali imtis gydymo, kad pagerintų gyvenimo kokybę ir sumažintų simptomus.
Šios būklės gydymas yra vaistų derinio ir, jei reikia, širdies prietaisų (stimuliatoriaus, kardioverterio) implantavimo rezultatas. Defibriliatorius ir kairiojo skilvelio pagalbinis prietaisas).
Kai medikamentinės terapijos ir širdies prietaisų naudojimo nepakanka, galima chirurginė terapija (pertvaros miektomija arba alkoholio pertvaros abliacija – esant hipertrofinei kardiomiopatijai) arba širdies transplantacija.
Pastaroji yra ypač subtili operacija, turinti daug komplikacijų.
Prognozė
Bėgant metams kardiomiopatija buvo daugelio tyrimų dėmesio centre, o šiandien galimi keli gydymo būdai, siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti sergančiųjų gyvenimą.
Todėl pacientai, sergantys kardiomiopatija ir laikantis teisingo gydymo kurso, gali turėti gerą gyvenimo trukmę.
Prevencija
Kardiomiopatijos, jos neidiopatinės ar paveldimos formos, galima išvengti.
Tiesą sakant, ši liga dažnai atsiranda dėl netinkamo gyvenimo būdo.
Norint išvengti ligos, būtina nerūkyti, nevartoti narkotikų ir alkoholio, sveikai maitintis ir kontroliuoti savo kūno svorį.
Nuolatinė fizinė veikla ir tinkamas organizmo poilsis padeda širdžiai funkcionuoti taisyklingiau.
Skaitykite taip pat
Kas yra Takotsubo kardiomiopatija (sudaužytos širdies sindromas)?
Kardiomiopatijos: kas tai yra ir koks yra gydymas
Alkoholinė ir aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomiopatija
Patentas Ductus Arteriosus: kas tai yra ir ką jis sukelia
Išsiplėtusi kardiomiopatija: kas tai yra, kas ją sukelia ir kaip ji gydoma
Kairiojo skilvelio patologijos: išsiplėtusi kardiomiopatija
Aritmogeninė kardiomiopatija: kas tai yra ir ką ji reiškia
Hipertrofinė kardiomiopatija: kas tai yra ir kaip ją gydyti
Kardiomiopatijos: tipai, diagnozė ir gydymas
Takotsubo kardiomiopatija: sudaužytos širdies sindromas yra paslaptingas, bet tikras
Kas yra hipertrofinė kardiomiopatija ir kaip ji gydoma
Kokie yra širdies nepakankamumo simptomai?
Širdies mitralinio vožtuvo susiaurėjimas: mitralinio vožtuvo stenozė
Širdies vožtuvų ligos: aortos stenozė
Įgimta širdies liga: trišakis atrezija
Širdies liga: prieširdžių pertvaros defektas
Tylūs širdies priepuoliai: ką reiškia besimptomiai širdies priepuolio požymiai?
Kas yra hipertrofinė kardiomiopatija ir kaip ji gydoma
Širdies vožtuvo pakitimas: Mitralinio vožtuvo prolapso sindromas
Įgimtos širdies ligos: Miokardo tiltas
Sporto kardiologija: kam ji skirta ir kam ji skirta
Širdies ritmo pokyčiai: bradikardija
Kas yra hipertrofinė kardiomiopatija ir kaip ji gydoma
Širdies liga: prieširdžių pertvaros defektas
Dekalogas kraujospūdžiui matuoti: bendrosios indikacijos ir normalios vertės
Širdies Holteris, kam to reikia ir kada
Širdies ritmo atkūrimo procedūros: elektrinė kardioversija
Pakitęs širdies ritmas: palpitacijos
Širdis: kas yra širdies priepuolis ir kaip mes galime įsikišti?
Ar turite širdies plakimą? Štai kas jie yra ir ką jie nurodo
Palpitacijos: kas juos sukelia ir ką daryti
Širdies sustojimas: kas tai yra, kokie yra simptomai ir kaip įsikišti
Elektrokardiograma (EKG): kam ji skirta ir kada jos reikia
Kokia yra WPW (Wolff-Parkinson-White) sindromo rizika?
Širdies nepakankamumas: simptomai ir galimas gydymas
Kas yra širdies nepakankamumas ir kaip jį atpažinti?
Širdies uždegimai: miokarditas, infekcinis endokarditas ir perikarditas
Greitas atradimas ir gydymas - insulto priežastis gali užkirsti kelią daugiau: naujos gairės
Prieširdžių virpėjimas: simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Wolff-Parkinson-White sindromas: kas tai yra ir kaip jį gydyti
Ar turite staigios tachikardijos epizodų? Galite sirgti Wolff-Parkinson-White sindromu (WPW)
Kas yra Takotsubo kardiomiopatija (sudaužytos širdies sindromas)?
Širdies liga: kas yra kardiomiopatija?
Širdies uždegimai: miokarditas, infekcinis endokarditas ir perikarditas
Širdies ūžesiai: kas tai yra ir kada susirūpinti
Sulaužytos širdies sindromas didėja: žinome Takotsubo kardiomiopatiją
Širdies priepuolis, šiek tiek informacijos piliečiams: kuo skiriasi širdies sustojimas?
Širdies priepuoliai, numatymas ir prevencija tinklainės kraujagyslių ir dirbtinio intelekto dėka
Visa dinaminė elektrokardiograma pagal Holterį: kas tai?
Išsami širdies analizė: širdies magnetinio rezonanso tomografija (CARDIO – MRT)
Palpitacijos: kas tai yra, kokie yra simptomai ir kokias patologijas jie gali rodyti
Širdies astma: kas tai yra ir kas tai yra simptomas
Širdies priepuolis: miokardo infarkto ypatybės, priežastys ir gydymas
Kas yra aortos regurgitacija? Apžvalga